Ingos kūryba alive

Svečias

Lb,lb gražu,nuostabu.

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Tr. 05 05, 2010 6:15 pm

antra ir paskutinė PATINKA!

Svečias

Ačiū panos ;DD
Bet yra GERESNIŲ.
Čia tik tarp kitko ;DD

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Tr. 05 05, 2010 7:16 pm

Galiu pasakyt tik: Oho

Svečias

Kadangi pc streikuoja tai po vieną dbr įkelsiu ;))

Ingos kūryba alive - Page 2 X0ry2c

Svečias

Gyvenimas gali būti rožinis ir be akinių, tereikia pažiūrėt pro langą.

Svečias

ĖĖ.. sumažink. Neina pamatyt bendro nuotraukos vaizdo. ;D

Svečias

Kaip sumažint?? :DD

Svečias

ta, kur su balionais labai cute...

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Pen. 05 07, 2010 8:09 pm

Gal sumažink nes neina padaryt bendro vaizdo?
Bet kiek pažiūrėjau tai man labai patiko.

Svečias

KAIP SUMAŽINT :xx
Nemoku.
O Giedrė.. Na.. Ji pastoviai užimta :D

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Pen. 05 07, 2010 9:56 pm

sumažinau..
labai labai patiko.. turi gerą akį ;]]

Svečias

ojj :DD
Ačiūūūū
(hug)
O gal paaiškinsi tada ir man :DD
Kad kaskart tau nereikėtų :D
Na ir taip pat dėkui už "turi gerą akį"

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Pen. 05 07, 2010 10:11 pm

eini į kokią nors foto talpyklą.
rekomenduoju www.tinypic.com
įkeli foto. tada pasirenki dydį 640x480..
tada palauki kol užkraus ir nukopini tą kodą, kuris prasideda:
[URL]
;Dp

Svečias

Hmm :DD
Pabandysiu :DD
Ačiūū dar kartelį

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Št. 05 08, 2010 2:44 pm

paskutinė nebloga...bet ta juoda dėmelė ne vietoj...bei kokybės trūksta...bet šiaip labai gražu...laaąąbai...;D*

Svečias

Kokia dėmelė??
Ingos kūryba alive - Page 2 Icon_eek

Svečias

ta viršuj, dešinėj pusėj, kampe. ;DD

Graži ft. ;D [mano nuomone reikėjo biški ryškumo efektų uždėt. ;D]

Svečias

Tai lango kraštelis xDD
Gal dėl to šiek tiek išbluke.
Am.. Nemoku aš tų efektų.. ir nlb mėgstu.
Man patinka naturalumas.

Svečias

natŪralumas, lietuve tu. ;DD
tikrai neišlaikysi lietuvių egzamino. xDD

o čia kuris namas? ;o

Svečias

Tas kur preišais mus. ;DD
Atstok.. Aš pusiau rusė ;DD
kaip ir tu. xD

Svečias

Pirmas pasimatymas

Gerda su tėvais ir jų draugais atvyko atostogų prie jūros. Žinoma, buvo daug Gerdos bendraamžių, bet tarp jų buvo ir jaunesnių, tačiau vis tiek visi gerai susibendravo ir leisdavo laiką kartu. Gerdai labai patiko vienas iš vaikinų. Ir štai vieną vakarą jis pakviečia ją pabūti dviese, be kitų.

Gerda

Stovėjau prieš veidrodį ir sukau galvą ką turėčiau apsirengti į pirmą pasimatymą su JUO. Labai apsidžiaugiau kai pakvietė susitikti ir pabūti tik dviese, o ne draugų kompanijoje. Ech.. Tiesiog alpstu dėl jo. Ar tai meilė? Dar truputį pasisukiojau prieš veidrodį – apžiūrėjau save iš visų kampų. Kas tiktų einant į atrakcionų parką ir pasivaikščiojimui pajūriu? Atsisukau į drabužių krūva, kuri voliojosi ant lovos. Pradėjau kapstytis: raudoni marškinėliai - per ryškūs, violetinė palaidinė – purvina, ištraukiau kūno spalvos suknelę. O taip. Ji labai graži su karoliukais prie iškirptės. Deja atrakcionams netinka. Įsikapsčiau giliau ir ištraukiau paprastus mėlynus marškinius su juodu megztuku. Taip pat susiradau bridžus. Manau turėtų tikti. Jei per daug išsipuošiu jis pagalvos, kad man rūpi išvaizda labiau nei yra iš tikrųjų. Apsirengiau ir perbraukiau šukomis plaukus. Atrodžiau mielai. Nusišypsojau savo atspindžiui tuomet nubėgau laiptais žemyn, įšokau į batus ir išlėkiau.

Ėjau link suoliuko, prie kurio susitarėme susitikti. Jis sėdėjo nuleidęs galvą į batus, ranką atmestinai užmetęs ant suoliuko atramos. Einant link jo jis pakėlė galvą ir pamatęs mane pašoko. Nusišypsojau jam ir sutrikau, nes nežinojau ar tiesiog pasisveikinti ar apkabinti, o gal paspausti ranką? Jam nusišypsojus ir pasakius man „labas“ atsipalaidavau. Patraukėme į atrakcionus. Iš pradžių pasukome vaiduoklių labirinto pusėn. Prie kasos susiginčijome:

- Gerda, leisk mokėti man...

- Ne! Kodėl turėtum mokėti už mane? Tai didžiausia nesąmonė. Taip nėra sąžininga.. – kol aiškinau jam kodėl negalima taip elgtis jis sumokėjo. Kasininkė plačiai šypsojosi ir padavusi bilietus pasakė:

- Džiaukis. Retai pasitaiko džentelmenų.

Nesupratau ką ji turi omenyje. Pykau. Kas čia per diskriminacija? Žygiavau pirma jo. Bet priėjus kontrolierių sustojau – bilietus turėjo Simas. Po kelių minučių ėjome tamsiu labirintu. Maniau bus juokinga pasivaikščiot tokiu, bet visur smirdėjo lavonais, po kojom mėtėsi rankos, kojos ar kitos kūno dalys, staigiai žybtelėdavo šviesa, imituodama žaibą, kurio labai bijau, ir pasigirsdavo garsus trenksmas iš paslėptų kolonėlių. Per vieną iš tokių trenksmų, man prie pat ausies, pašokau ir pasitraukdama užkliuvau už kažkokio daikto ant žemės. Mane krentančią pagavo Simas. Vėl blykstelėjo šviesa imituojanti žaibą, pakėliau galvą ir pamačiau jo sutrikusį veidą. Šviesai užgesus stovėjome nejudėdami, bet netikėtai pasigirdo trenksmas visai prie pat ir aš norėjau įsikniaubti jam į marškinius, bet mano skruostas netyčia perbraukė per jo kaklą ir man kvėptelėjus Simo oda pašiurpo. Mintyse sukosi įvairios mintys ką galėčiau padaryti, bet vietoj to, kad įgyvendinti bent vieną iš tų minčių, nusisukau ir patraukiau pirmyn, kuo greičiau iš šito baisaus labirinto. Išėjus atsidusau, tuomet pajutau jį už savęs. Ėjome link velnio rato. Tai buvo mano sena svajonė, o dabar ji išsipildys ir dar su man labai patinkančiu vaikinu. Įlipome į kabiną, mus uždarė ir liepė nepersisverti per langelį, nes už nukritimą jie neatsako. Pagaliau pradėjo kilti. Laimės kupinu žvilgsiu stebėjau kaip kylame. Vaizdas buvo nepakartojamas, todėl nusijuokiau ir suplojau rankomis. Išgirdau kikenimą, atsisukau ir nustėrusi stebėjau kaip Simas dabar tiesiog raitėsi iš juoko.

- Kas čia juokingo? – paklausiau.

- Atleisk. Tikrai nesinori juoktis, bet juokinga.

- Tai iš ko juokiesi? – dar kartą uždaviau tą patį klausimą.

- Iš tavo išraiškos atsisukus į mane, – atsakė. Taip ir nesupratau kas čia juokingo, todėl tik nusisukau ir toliau žiūrėjau į vaizdą už langelio. Kai juokas nutilo pajutau kaip šiltos rankos mane apglėbia ir prispaudžia prie tvirto kūno. Vos keliai nesulinko, atrodė, kad nualpsiu iš laimės. Ratui nusileidus ant žemės išlipome ir jis pasiūlė nueiti pasivažinėti mašinėlėmis. Su malonumu sutikau, todėl ieškojomės mašinėlių. Atėjus abiems pasirodė per brangu, tad nusprendėme nusipirkti cukraus vatos ir traukti į paplūdimį.

Vėl bandžiau įtikinti, kad susimokėsiu, bet jis tik šelmiškai nusišypsojo ir tarė, kad baigčiau prieštaraut.

- Dvi porcijas, prašau, - paprašė Simas. Stovėjau susiraukusi, bet kai padavė vatą šyptelėjau. Pasukus link pajūrio matėme daug susikibusių porų. Suvalgius vatas, nusiaviau batus, jūroje nusiplovėme rankas.

- Še tau už tai, kad neleidai susimokėti, - ir šliūkštelėjau į jį vandenį.

- Ach tu.. – sudejavo jis ir prisidengė akis. Išsigandau ir suėmiau jam veidą:

- Parodyk. Nagi, atsimerk, leisk pažiūrėt ar labai raudonos, - įkalbinėjau jį. Jis suėmė mano rankas ir atsimerkė. Jo akys buvo įprastos, visai neparaudusios nuo sūraus vandens. Supratau, kad tai buvo gudrybė. Stebėjau ką darys, bet Simo akys buvo ramios hipnotizavo. Jos buvo žydros, tačiau nuo besileidžiančios saulės patamsėjo ir atrodė labai gilios. Pagaliau jis paleido mano rankas ir jos nusviro man prie šonų. Toliau žiūrėjome vienas į kitą. Staiga stumtelėjau jį, čiupau batus ir sušukau:

- Pagauk mane, jei toks gudrus!

- Kai pagausiu tu turėsi gaudyt mane!

- Na jau ne. Nepagausi, - bėgau smėliu kiek tik kojos nešė. Girdėjau kaip jis mane vijosi, jam pavojingai priartėjus mečiausi šonan ir skuodžiau prie vandens. Įbridau jūron iki kelių ir šokau pergalės šokį mojuodama batais. Dabar jis tikrai manęs nepagaus, nes tikrai nebris jūron.

- Aš tuoj nusiausiu. Ką tada darysi? – pasilenkė ir pradėjo rištis sportbačius. Nustėrusi žvilgtelėjau į jį, bet netikėtai jūros banga šliūkštelėjo mano nugarą ir pamečiau batą.

- O ne! Gaudyk! A-a-a-a.. – spygavau ir bėgiojau paskui plaukiojantį mano turtą. Simui tik įbridus sužvejojau savo nelaimingą, šlaipią batą. Atsidusau ir grįžau į krantą. Jis pradėjo juoktis, vėl... Susinervinau:

- Kas šį kartą tave prajuokino?

- Argi tau ne juokinga? Tu bėgiojai jūroje paskui savo batą! – nusijuokė. Supratau kaip tai kvailai turėjo atrodyti iš šono, todėl juokiausi kartu su juo. Kartu stebėjome saulėlydį. Buvo labai gražu. Jai nusileidus apsiaviau savo pusiau išdžiuvusį apavą. Atsistojome ir pasukome link namelio, kuriame ilsėjosi mūsų šeimos, laukė draugai. Beeinant pajūriu pamatėme bėgant grupelę žmonių. Jie bėgo tiesiai į mus. Po kelių akimirkų supratau, kad tai tie patys mūsų draugai. Jie juokiesi ir staiga užgriuvo ant mudviejų. Visi juokėsi ir voliojosi smėlyje. Mintyse keikiau juos, nes sutrukdė mano pirmam pasimatymui. Kai pagaliau pakilau, nusivaliau smėlį pamačiau, kad keli iš jų jau kopose ir tuo bus namie. Ant kalno, Justas, Kostas ir Milda atsisuko, kvietė likusius su manim ir Simu paskubėti, nes vakarienė laukia. Netikėtai Simas paėmė mane už rankos ir nusitempė paskui save. Ėjau paskui jį, o už mūsų Dovilė, Eglė, Viltė, Pijus, Gytis, Vilius ir Audrius. Galiausiai pasiekus namus Simas spustelėjo mano ranką ir paleido. Pakėlusi galvą mačiau, kad savo šypsena jis bando mane padrąsint ir jaustis geriau. Man atrodė, kad tikrai įsimylėjau. Sėdėjome prie didžiulio stalo ir valgėme. Visi daug kalbėjo, juokėsi, o aš sėdėjau ir kramčiau. Galvojau apie tai, kas nutiko vaiduoklių kambarį, velnio rate, pajūryje, pakeliui namo. Pakėliau galvą, permečiau akimis šį didžiulį stalą: Justas, Pijus, Viltė, Simas, Kostas, Milda, Eglė, Audrius, Dovilė ir kiti, bei jų tėvai. Akys grįžo prie valgančio Simo. Jis pakėlė akis ir taip pat pasižiūrėjo į mane, širdis pradėjo plakti kaip patrakus, staiga gavau skaudų kumštelėjimą alkūne. Atsisukusi pamačiau mamą, kuri savo „Nežiopsok taip, nes atrodai kvailai“ žvilgsniu mane privertė nurausti. Nuleidau žvilgsnį į lėkštę, bet nebeturėjau noro valgyti, tad pakilau ir prasibroviau pro sėdinčius Gytį, Dovilę, Mildos ir Kosto tėvus. Pasukau prie sūpuoklių. Atsisėdau ir pradėjau suptis. Kilau vis aukštyn ir aukštyn. Kai pasiekiau aukščiausią šaką pradėjau stabdyti. Beveik sustojusi pastebėjau, kad Simas stovi atsirėmęs į medį ir stebi mane. Sūpuoklės palengva mane supo, net nesupo, o tiesiog lingavo. Atsistojau, priėjau prie jo. Žiūrėjome vienas į kitą, tada jis mane apkabino ir priglaudė, pabučiavo. Stovėjau sustingusi, jaučiau jo švelnias lūpas ant savųjų. Po kelių sekundžių jis atsitraukė, bet vis dar laikė apkabinęs. Dar po penkių minučių paleido ir vėl pakštelėjo į lūpas. Stovėjau apšalusi ir stebėjau kaip jis nueina.

Simas

Išėjau iš dušo, susiradau švarius džinsus, užsimečiau languotus marškinėlius, bet dar neužsisegęs jų prisiminiau, kad pamiršau savo senelio grandinėlę. Tai vienintelis daiktas, kuris primena jį. Užsisegiau ją ir lipdamas laiptais žemyn užsisegiau marškinius. Galvojau apie JĄ. Ji man iš karto patiko. Tokia paprasta, draugiška, linksma ir nesukanti galvos dėl savo išvaizdos. Ypač graži būdavo, kai žiūrėdavo į mane savo karamelės spalvos akimis. Tik imki ir bučiuoki. Žinoma to nedarydavau, bet vakar vakare išdrįsau Gerdą pakviesti į pasimatymą. Eisime į atrakcionus, po to į paplūdimį. Nulipęs užsirišau sportbačius. Prisiminiau, kad dar pamiršau piniginę, todėl greitai užlėkiau į viršų ir pasiėmiau ją. Įsikišau į galinę džinsų kišenę. Permečiau akimis save veidrodyje ar padoriai atrodau.

Sėdėjau ant suoliuko, prie kurio susitarėme susitikti. Žiūrėjau į batus, nes taip buvo lengviau laukti. Skaičiavau kiek siūlų dygsnių yra dešiniajame šone. Pakėlęs galvą pamačiau ją ateinant, todėl pašokau ir.. Praradau žadą. Ji atrodė labai mielai, o jai nusišypsojus norėjau šokinėt iš laimės. Žinojau, kad ši šypsena priklauso man ir niekam kitam. Pasukome į atrakcionus. Eidami nusprendėme iš pradžių apeiti vaiduoklių kambarį, tada velnio ratą. Prie kasos susiginčijome. Ji primygtinai norėjo pati susimokėti už bilietą.

- Gerda, - sakiau, - leisk mokėti man.

- Ne! Kodėl turėtum mokėti už mane? Tai didžiausia nesąmonė. Taip nėra sąžininga.. – kol ji man aiškino aš tiesiog padaviau pinigus kasininkei. Mačiau kaip ji išpūtė akis ir užsikirto. Kasininkė plačiai nusišypsojo ir paduodama man bilietus tarė;

- Džiaukis. Retai pasitaiko džentelmenų.

- Nesupratau ką ji turėjo omenyje, bet iš Gerdos išraiškos supratau, kad ir ji nesuprato. Man atrodė natūralu sumokėti už merginą. Juk AŠ ją pakviečiau. Mačiau kaip Gerda žengė pirma manęs ir pyko, bet prie kontrolieriaus sustojo ir palaukė manęs. Padaviau juos ir įžengėme į labirintą. Ten smirdėjo lavonais, visur mėtėsi rankos, kojos ir kitos kūno dalys. Žiūrėjau, kad ji neužkliūtų ir nenukristų. Žybtelėjo šviesa ir Gerda aiktelėjo. Taip. Šviesa netikėta, bet guriai sugalvota kaip imituoti žaibą. Iš paslėptų kolonėlių pasigirdo garsus trenksmas, šį kartą imituodamas griaustinį. Jis buvo taip arti merginos, kad ši šoktelėjo ir užkliuvo. Greitai ją sučiupau ir ji nespėjo nugriūti. Vėl žybtelėjo šviesa ir pamačiau, kad jos veidas visai arti manojo, karamelinės akys tiesiog užvaldė mane ir galvojo sukosi mintys apie bučinį čia pat. Susivaldžiau. Šviesoms užgesus stovėjome tylėdami, bet prie pat mūsų pasigirdo kurtinantis trenksmas ir Gerda stipriai sugniaužė mano marškinius, jie įsitempė, kai ji palenkė galvą jos skruostas perbraukė man per kaklą. Mane išmušė karštis, o tada ji kvėptelėjo. Maniau tuoj ištiks infarktas. Jos plaukai kvepėjo levandomis. Staiga ji nusisuko ir nuėjo. Gal aš smirdu? Jai einant priekyje manęs pakėliau ranką ir pauosčiau pažastį.. lyg ir nesmirdu. Kas jai pasidarė? Stebėjau kaip ji eina: nesidairo, nesijuokia, ir žybtelint šviesai krūpteli, užsidengia ausis trenksmui dar nesugriaudėjus. Galiausiai mums išėjusi atsikvėpė. Tuomet patraukėme link velnio rato. Įlipus į kabina mus perspėjo nepersisverti per langelį. Jie ką mano mes kvaili? Imsime ir versimės čia. Pf.. Vėl stebėjau ją. Kaip ji spindinčiomis akimis stebi vaizdą per langelį, kaip ji nusijuokia ir suploja rankomis. Sukikenau, bet jai atsisukus suėmė juokas. Velnias. Pagalvos, kad aš kvailys. Tada ji paklausė kas čia juokingo. Nesumečiau ką atsakyti, tad tik kažką suvėliau. Tada, kad ji negalvotų, jog juokiausi iš jos apkabinau. Norėjau pajusti levandų kvapą geriau, tad šiek tiek prispaudžiau. Buvo labai gera ją šitaip laikyti. Kai ratas nusileido ir išlipome nusprendėme pašėlti mašinėlėse, bet suradę jas kartu nusprendėme, kad brangu, tad pasiūliau cukraus vatą. Ji mielai sutiko. Nusipirkę vatos ėjome link pajūrio. Matėme daug susikibusių porelių. Užsidegiau noru paimti jos ranką, bet manoji buvo lipni tad teks palaukti. Paplūdimyje ji pradėjo nusiavinėti batus, tad aš tuo metu pradėjau plauti rankas. Jai pritūpus šalai užsižiopsojau į jos profilį. Mačiau kaip ji šnairuoja į mane, tad kai šliūkštelėjo vandenį užsidengiau akis.

- - Ach tu.. – dejavau. Tikėjausi, kad ji pradės įkalbinėti atsimerkt. Taip ir buvo. Pajutęs jos švelnias rankas norėjau jas palaikyti, tas suėmiau ir atsimerkiau. Jos karamelinės akys buvo įsmeigtos į mane ir apžiūrinėjo ar manosioms viskas gerai. Mačiau kaip keičiasi jos veidas suvokus mano apgavystę. Kai įsitikinau, kad ji nepyksta paleidau. Tada ji stumtelėjo mane. Aš sutrikau ir pasimečiau. Negi apsirikau ir ji pikta dabar. Stebėjau kaip ji čiumpa savo batus bėgdama nuo manęs surinka:

- Pagauk mane, jei toks gudrus!

- Kai pagausiu tu turėsi gaudyt mane!

Pasileidau paskui ją. Buvo smagu šitaip be rūpesčio bėgioti. Kai buvau visai prie jos ji metėsi į šoną ir aš vos nenugriuvau. Ji bėgo tiesiai į jūrą, tada įbrido iki kelių ir pradėjo strykčioti ir mojuoti batais. Atrodė laiminga. Priėjau prie vandens ir pagrasinau nusiausiąs. Kai tik pradėjau rištis batą išgirdau spygavimus:

- O ne! Gaudyk! A-a-a-a.. – pakėliau galvą ir žiopsojau kaip ji laksto paskui savo plaukiojantį batą. Greit nusiaviau ir tik įbridau, o ji jau ėjo iš vandens. Ką gi grįžau su ja. Kartu stebėjome saulėlydį. Vėl velniškai norėjau apimti ją už rankos, bet ji rankas buvo susikišus į megztuko kišenes, tai gi teko vėl atidėti savo norą į šoną. Saulei nusileidus ji apsiavė ir pasukome link namų. Tolyje pastebėjau bėgant mūsų draugus. Norėjau čiupti Gerdą ir užsimetus ant pečių pabėgti kuo toliau nuo jų. Jiems pribėgus buvome nuversti ant žemės. Visi voliojomės smėlyje, kiti juokėsi, o man galvoje sukosi tik viena mintis: visus iššaudyt. Jie sugadino pasimatymą... Kai galiausiai atsistojome nusipurčiau smėlį, tada skatinamas kitų eiti namo vakarienės paėmiau Gerdą už rankos ir nusitempiau ją paskui. Girdėjau kaip žiugžda smėlis mums ir kitiems einant. Prie pat namų spustelėjau jai ranką parodydamas, kad neturiu noro jos paleist. Prie stalo visiems valgant peržvelgiau juos. Akims užkliuvus už Gerdos pajutau kumštelėjimą į pašone. Tėvas:

- Valgyk, o ne žiopsok.

Nuleidau galvą ir kramčiau. Atsargiai žvilgtelėjau ir nudžiugau. Gerda stebėjo mane. Tada atsistojo ir išėjo. Greitai sukirtau vakarienės likučius ir nubėgau prie sūpuoklių. Ji suposi vis aukščiau ir aukščiau. Pasiekusi viršūnę pradėjo stabdyti. Atsišliejau į medį. Jos plaukai plaikstėsi vėjyje, tai uždengdami veidą, tai atidengdami kaklą. Gėrėjausi ja. Jai sustojus ir pakėlus galvą visas mano pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Supratau, kad pamilau ją. Kai Gerda priėjo prie manęs nesusilaikiau ir apkabinęs ją pabučiavau. Jos lūpos buvo skirtos bučiuoti, todėl tam, nenuversčiau jos čia pat atitraukiau lūpas ir apkabinau. Laikiau glėbyje ir nenorėjau paleisti. Pajutęs, kad ji sustingo atsitraukiau ir dar kartą sugundytas pakštelėjau lūpas. Tada nusisukau ir nuėjau... Eidamas mąsčiau kaip gyvensiu su mintimi, kad ją myliu.

Svečias

Tikiuosi, kad patiks. jei taip. Kursiu tęsinį ;))

Svečias

ale nerealiai.
mažų mažiausiai tobulai.
taip, noriu tęsinio.

Temos pavadinimas: Re: Ingos kūryba alive Pen. 05 14, 2010 10:49 pm

Žinai ką?Aš išprotėjau..Geidžiu tęsinio ;DD*

» Ingos kuryba
» Rusnės kuryba
» Emily* Kuryba
» Tomy kūryba~*
» Agniaūūūūs (Aro) kurybą. ;))