Never say bad...

Va dar dalelė. Bet aš kuriu, kuriu... Nebijokit :)
Po kokių minučių prie manęs prislinko Ramūnas. Tai kam aš tiek slapčiausi? Bijojau, kad jis nepaklaustų, kodėl išėjom.
-Tai kodėl pabėgot nuo mūsų,-paklausė jis. Š. su bruknėm. Aš tiek norėjau, kad jis to nepaklaustų.
-Ee.. Mes.. Mums... Mums staigiai reikėjo nueiti į vieną parduotuvę,-išlemenau ir nuėjau. Jau antrą kartą per vieną dieną.
Eidama prie užkandžių stalo pamačiau, jog Inga stovi atokiai viena.
-Nepatinka?-priėjusi paklausiau. Iš jos veido išraiškos atrodė, kad taip.
-Ne, man patinka. Jūs labai šauniai sugalvojot,-nuraudo Inga.- Tik..
-Tik kas?-paklausiau.
-Tik galvoju, kas šitą betvarkę sutvarkys,-giliai įkvėpusi tarė.-Beje, ar mano tėvai apie tai žino?-paklausė.
-Jie buvo visomis keturiomis už,-nusišypsojau.-Tu tik nesijaudink. Oooo...,-tariau.-Žiūrėk, koks bernas ateina,-nusijuokiau.-Laimingo pabendravimo su Ramūnu,-tariau ir pasišalinau. Aš žinojau, jog jis ieško manęs
~ ~ ~ ~ ~

...
Ar taip sunku daugiau parašyti? Kiekvieną kartą po pastraipą skaityti užknisa.. Daugiaaau.
Ir dar.. Patarimas. Tu sudomini, o tada PUFF ir viską išsklaidai. Nenulaikai intrigos. Galėjai ką nors pridurt gale. tarkim. "Pamačiau vėl besiartinantį Ramūną. Inga paklausė:
- ko jam čia reikia?"

Na čia tik pasiūlymas, kad kaip nors sudomintum ir gale, kad norėtūsi laukt tęsinio ir nekantrautum ;D

Tą ramūną aš dėl įdomumo įterpiau... Taip jisai yra visiškas d****** (Sorry už negražų žodį.)
Jei morit intrigų, pakeisiu pabaigą į tokią, kokią norėjau rašyti. Gal bus įdomiau.

Pakeičiau pabaigą :)

-Pasprukau,-atsidusau įlindusi į kažkokį kampą. Apsisuku – Ramūnas.
-Na ko tu prie manęs pristojai, žąsine?-rėkte išrėkiau, tačiau niekas net neatsisuko.
-Aš atėjau paklausti tavęs...-pradėjo Ramūnas, tačiau aš jį pertraukiau.
-Oj, man reikia eiti, tariau ir pradėjau slinkti siena.-Neieškok, vis vien nerasi,-jau nueidama tariau.
-Aš sakiau, kad jai ne viskas gerai,-tarė Edgaras.-Pats matei.
-Tu tylėk tiktais,-supyko Ramūnas.
-Matai? Įsižiūrėjo,-pasakė atėjęs Robertas.
-Kiek tavęs klausti? Tu durnas?-užsipuolė jį Ramūnas. Vėl.
~ ~ ~ ~ ~

Kuriu, kuriu... Nepradėkit pykt, kad tiek mažai... Reikia, kad mintys ateitų.

Pabaigą pakeičiau tame pačiame pirmą įkeltame.

Vėliau kelsiu po daugiau. Dabr reikės eiti su broliu į lauką, tad dar gabaliuką įkeliu. Iš šito turėtumėt pasijuokti Bent aš juokiaus :)

Pribėgau prie Kotrynos, kuri kaip tik nieko neveikė ir stebėjo visus.
-Kotryna, gal žinai, kodėl visi bernai tokie asilai ir priekabūs???-paklausiau.
-Manęs jinai klausia...-atsakė ji.-O kas buvo?
-Pradėsiu labai supainiotai... Pas mus klasėje 29 mokiniai. Iš jų kažkur 14 berniukai. Bet būtinai visi asilai. Tačiau būtiniausiai vienas turi būti kvailiausias. Ir dar būtinai turi mane persekioti....
-Ir kas jis?-paklausė Kotryna.
-Ra....-pasakiau dvi raides.
-Aišku... Prisimeni, kada sakei Vaidai, jog geriau apkabintum Luką, nei sutiktum trenerį? Tai va.. Kai aš buvau viršuje, mačiau trenerį. Net pasisveikinau. Tad dabar vykdai pažadą,-nusišypsojo ji.
-Kada tai buvo?-paklausiau.
-Per dainų šventę birželį...
-N - i - e - k - a - d – a,-ištariau paraidžiui.
-V – i – s – a – d – a,- tarė Kotryna.
-Einu, jei nesuteiksi paguodos,-tariau ir išėjau ieškoti Ingos.
~ ~ ~ ~ ~

Aš ten turiu Luką apkabint :)... O Vaida buvo tuo laiku įsimylėjusi Luką. Tai va kaip...

Beje, gal tavo patarimu pasinaudosiu :) xD

Metu visą antrą skyrių (kiek parašiau)
Ką tik sukurtas tekstas pajuodintas


2 skyrius
Vakarėlis

Pirmoji atėjau iki Ingos namų. Įėjau pro duris.
-Už penkių minučių ateis Inga,-pradėjau aiškinti visiems susirinkusiems.- Kada duosiu ženklą, Kotryna ir Vaida iškels plakatą,-abi linktelėjo.- Tada Augustas ir Modestas šaus iš tų šautuvėlių,-Augustas ir Modestas susižvalgė.-Na tų, kuriuose juostos popierinės...-paaiškinau.
-Aišku,-tarė Augustas.- Aš jau galvojau, kad duosi tikrus šautuvus.
-Optimistas,-burbtelėjau.- Prieš tai, pradėsime dainuoti „Su gimimo diena“. Viskas aišku?-paklausiau.
-Gal ir taip, bet...-pradėjo Modestas.
-Ššš,-nutildžiau. Tada pravėriau duris.-Ateina,-sušnibždėjau.-Po trys pradedam. Vienas.... Du..... Trys...
Atsidarė durys, tada 15 balsų sutartinai pradėjo traukti „Su gimimo diena“. Nuaidėjo pokštelėjimai ir visus apgulė popierinės juostos.
-Na, kaip?-paklausiau Ingos, tačiau ji stovėjo be žado.
-Awensome,-išgirdau vienintelį žodį iš Ingos lūpų.
~ ~ ~ ~ ~
Po kokių minučių prie manęs prislinko Ramūnas. Tai kam aš tiek slapčiausi? Bijojau, kad jis nepaklaustų, kodėl išėjom.
-Tai kodėl pabėgot nuo mūsų,-paklausė jis. Š. su bruknėm. Aš tiek norėjau, kad jis to nepaklaustų.
-Ee.. Mes.. Mums... Mums staigiai reikėjo nueiti į vieną parduotuvę,-išlemenau ir nuėjau. Jau antrą kartą per vieną dieną.
Eidama prie užkandžių stalo pamačiau, jog Inga stovi atokiai viena.
-Nepatinka?-priėjusi paklausiau. Iš jos veido išraiškos atrodė, kad taip.
-Ne, man patinka. Jūs labai šauniai sugalvojot,-nuraudo Inga.- Tik..
-Tik kas?-paklausiau.
-Tik galvoju, kas šitą betvarkę sutvarkys,-giliai įkvėpusi tarė.-Beje, ar mano tėvai apie tai žino?-paklausė.
-Jie buvo visomis keturiomis už,-nusišypsojau.-Tu tik nesijaudink. Oooo...,-tariau.-Žiūrėk, koks bernas ateina,-nusijuokiau.-Laimingo pabendravimo su Ramūnu,-tariau ir pasišalinau. Aš žinojau, jog jis ieško manęs
~ ~ ~ ~ ~
-Pasprukau,-atsidusau įlindusi į kažkokį kampą. Apsisuku – Ramūnas.
-Na ko tu prie manęs pristojai, žąsine?-rėkte išrėkiau, tačiau niekas net neatsisuko.
-Aš atėjau paklausti tavęs...-pradėjo Ramūnas, tačiau aš jį pertraukiau.
-Oj, man reikia eiti, tariau ir pradėjau slinkti siena.-Neieškok, vis vien nerasi,-jau nueidama tariau.
-Aš sakiau, kad jai ne viskas gerai,-tarė Edgaras.-Pats matei.
-Tu tylėk tiktais,-supyko Ramūnas.
-Matai? Įsižiūrėjo,-pasakė atėjęs Robertas.
-Kiek tavęs klausti? Tu durnas?-užsipuolė jį Ramūnas. Vėl.
~ ~ ~ ~ ~
Pribėgau prie Kotrynos, kuri kaip tik nieko neveikė ir stebėjo visus.
-Kotryna, gal žinai, kodėl visi bernai tokie asilai ir priekabūs???-paklausiau.
-Manęs jinai klausia...-atsakė ji.-O kas buvo?
-Pradėsiu labai supainiotai... Pas mus klasėje 29 mokiniai. Iš jų kažkur 14 berniukai. Bet būtinai visi asilai. Tačiau būtiniausiai vienas turi būti kvailiausias. Ir dar būtinai turi mane persekioti....
-Ir kas jis?-paklausė Kotryna.
-Ra....-pasakiau dvi raides.
-Aišku... Prisimeni, kada sakei Vaidai, jog geriau apkabintum Luką, nei sutiktum trenerį? Tai va.. Kai aš buvau viršuje, mačiau trenerį. Net pasisveikinau. Tad dabar vykdai pažadą,-nusišypsojo ji.
-Kada tai buvo?-paklausiau.
-Per dainų šventę birželį...
-N - i - e - k - a - d – a,-ištariau paraidžiui.
-V – i – s – a – d – a,- tarė Kotryna.
-Einu, jei nesuteiksi paguodos,-tariau ir išėjau ieškoti Ingos.
~ ~ ~ ~ ~
Priėjau prie Ingos, kuri kaip tik šoko. Viena.
-Ir ko mes tokie vieniši?-paklausiau.
-Ir ko tokie liūdni?-į klausimą klausimu atsakė Inga.
-Prisidirbau,-atsidusau.-Einam atsisėst?-paklausiau.
-Einam.
Kada atsisėdom Inga manęs paklausė:
-Kaip suprasti „prisidirbau“?
-Per dainų šventę birželį pradėjom kalbėtis apie mokytojus. Tada aš sakau: „Tikiuosi trenerio nebus, nes aš jo kažkodėl bijau“. Tada visos pradėjom juokti. „Ką darytum, jei jį sutiktum?“-paklausė Vaida. „Jau geriau apkabinčiau Luką, nei sutikčiau trenerį“-pasakiau. „O kodėl tu nenori jo sutikti?“-lyg iš miegų pabudusi tada paklausė Ingrida. „Nes bijau. Tik įdomu kodėl“-tariau. „Tai laikykis pažado“-tarė Vaida. Bet jau reikėjo eiti, nes privalėjom ruoštis šokiui. Visai neseniai sutikau Kotryna ir ta man sako: „Prisimeni, kada sakei Vaidai, jog geriau apkabintum Luką, nei sutiktum trenerį? Tai va.. Kai aš buvau viršuje, mačiau trenerį. Net pasisveikinau. Tad dabar vykdai pažadą“. O ką man daryt dabar?-paklausiau Ingos baigusi pasakoti.
-Jooo... Gera pas tave situacija. Taigi daryk taip: susirask Luką. Papasakok jam viską, ką sakei man ir paprašyk, kad jis Kotrynai ir Vaidai pasakytų, jog tu įvykdei... Ko jam čia reikia?-sušuko ji.
Atsisukau. Link manęs ėjo Ramūnas. Įkvėpiau. Buvau pasiruošusi išpyškinti jam visą moralą.
-Gabija, aš...-pradėjo Ramūnas.
-Dink,-tariau.- O jei ne, dingstu aš,-atsistojusi pradėjau eiti. Jis pribėgo prie manęs ir suėmė už rankų.
-Dabar tu klausyk,-tarė Ramūnas.-Aš tau noriu pasakyti, jog seniai man patinki. Žinau, tu dabar pradėsi juoktis arba nuėjusi papasakosi viską Vaidai, Kotrynai, Ingai ir Enrikai. Bet žinok, tu man patinki,-išpyškino jis ir nuėjo. Aš atsisėdau ir kokias penkias minutes stovėjau be žado.
~ ~ ~ ~ ~

Aš ten... Kiek kartot. Čia tipo aš pasakoju...
Nes jis ASILAS

Aš sugalvojau truputi kitaip... Bet romantiskai :)

Padariau apklausą dėl pavadinimo... Žinau, kad nuprotėjau, bet man svarbi jūsų nuomonė...

Ir aš apie tą patį mąstau... O kas pagalvojot taip, tai paaiškinu. Man tikrai svarbi jūsų nuomonė.

Pabaigiau 2 skyrių. Štai pabaiga:
Pamačiusi Luką tekina pribėgau prie jo.
-Lukai, aš norėčiau tau kai ką pasakyti,-tariau ir nuraudau.
-Kas?-jis pažiūrėjo į mane. Keistai.
Atsisėdau.
-Per dainų šventę birželį pradėjom kalbėtis apie mokytojus. Tada aš sakau: „Tikiuosi trenerio nebus, nes aš jo kažkodėl bijau“. Tada visos pradėjom juokti. „Ką darytum, jei jį sutiktum?“-paklausė Vaida. „Jau geriau apkabinčiau Luką, nei sutikčiau trenerį“-pasakiau. „O kodėl tu nenori jo sutikti?“-lyg iš miegų pabudusi tada paklausė Ingrida. „Nes bijau. Tik įdomu kodėl“-tariau. „Tai laikykis pažado“-tarė Vaida. Bet jau reikėjo eiti, nes privalėjom ruoštis šokiui. Visai neseniai sutikau Kotryna ir ta man sako: „Prisimeni, kada sakei Vaidai, jog geriau apkabintum Luką, nei sutiktum trenerį? Tai va.. Kai aš buvau viršuje, mačiau trenerį. Net pasisveikinau. Tad dabar vykdai pažadą“. Tai va.
-O kas čia tokio?-paklausė Lukas.
-Tokio, kad aš turiu vykdyti pažadą,-atsakiau.
-Tai vykdyk,-tarė jis ir nusišypsojo. Tada mane apkabino ir pabučiavo. Aš sėdėjau be žado.
-Aš tau noriu pasakyt, kad tu man patinki,-pasakė jis ir nusišypsojo. Aš vėl sėdėjau be žado. Ar užteks tų meilės prisipažinimų?
Staiga iš kažkur atlėkė Ramūnas.
-Ko kimbi prie mano mergos?-paklausė jis Luko.
- Nesupratau,-tarėm kartu su Luku. Iš jo lūpų tai skambėjo kaip teiginys, o iš mano – kaip klausimas.
Ramūnas pritraukė mane prie savęs ir dar kartą pakartojo:
-Ko kimbi prie mano merginos?
-Kokia dar mergina?-paklausė Lukas ir nusijuokė.
-Einam,-tarė Ramūnas ir pradėjo eiti.
-Neisiu,-pasakiau ir užmyniau jam ant kojos. Bet jis buvo stipresnis.


Trečias skyrius bus pavadinimu Išpažintis. Laukit ;)