Never say bad...

Greit bus... :)

Hmm..O čia taip vienuolikmečiai elgias? ;DDD
na šeip man patiko
laukiu tęsinių <= 8)

Jei jiems sutrenktos makaulės, taip xD.
Tęsinys greit bus :)

na atsakyk normaliai ,nes ten kur reikėjo rinkt pavadinimą buvo Koks tas gyvenimas, kai tau 11.

Nebandysiu atsakyt, nes viską sumalsiu...

Pavadinimas manau ir liks: koks tas gyvenimas, kai tau 11.

Kas be Erikos (Džiazo) balsavot už kitą variantą? Parašykit siūlymą į PM.

Įkeliu truputėlį...

3 skyrius
Išpažintis

Išėjom iš Ingos buto. Ramūnas mane paleido. Žvilgtelėjau į laikrodį ant jo riešo. Nenuostabu, kad esu pavargusi. Jau 3 nakties.
-Pavėžėti?-paklausė jis.
-Ką pavėžėti? Juk tau tik 12,-tariau. Negi jis turi teises?
-Tai mane pusbrolis pasiims,-atsakė Ramūnas.-Tai kaip?
-Emmm... Na...-pradėjau mikčioti.-Gerai...-atsidusau.
Jis greit paskambino savo pusbroliui. Nugirdau kelias pokalbio nuotrupas:
-...tai tau ji panelė?...
-...atvažiuok, ..., nes pasakysiu, ką...
-.... Gerai, gerai...
-Tuoj atvyks,-tarė Ramūnas ir apkabino.-Matau, jog tau šalta...
-Nešalta,-pasakiau ir pasitraukiau.
Tada atvyko Ramūno pusbrolis. Aš ir Ramūnas atsisėdom į galą.
-Ką čia vaidini? Sėsk į priekį,-tarė jo pusbrolis.-Beje, aš Rokas,-nusišypsojo.- Tu kas būsi?
-Mandagiau, Rokai,-pasakė Ramūnas.
-Aš Gabija,-tariau.-Malonu susipažinti,-bandžiau nusišypsoti, bet atrodė, lyg raukyčiaus.
-Tai kur ją parvežti?-paklausė Rokas.
-Namo,-atsakė Ramūnas.
-Štai,-padavė man navigacijos pultą Rokas.-Suvesk pati, nes nesu aiškiaregys,-abu bernai nusijuokė.
Suvedusi atidaviau pultą Rokui. Ramūnas apkabino mane, bet aš nebegalėjau atsispirti. Tik stengiausi neužmigti.
Po kokių penkių minučių buvome prie mano namo.
-Atvykom,-pranešė Rokas.
Padėkojusi išlipau ir parėjau namo. Atsirakinusi įėjau. Tėvai jau miegojo. Ant stalo buvo palikta sumuštinių. Šiaip ne taip suvalgiusi vieną išėjau į savo kambarį. Lova buvo paklota. Nusišypsojau tamsai ir persirengusi nuėjau miegoti.
~ ~ ~ ~ ~
Pabudusi žvilgtelėjau į laikrodį. Dešimta. Jau kaip ir reikėtų keltis. Atsikėlusi pasiėmiau telefoną ir parašiau žinutę Ingai.
„Na, kaip pabaigėt?“
Po minutės gavau atsakymą.
„Gerai. Penktą nakties atvyko tvarkytojai, gerai, kad bebuvau aš, Vaida ir Rūta“
„Ooo... O ką Rūta sakė?“
„Nieko.. Tik paprašė, kad nesugriautumėm namo. Bet mes netriukšmavom :) . O kaip tu grįžai?“
„Susitinkam parke, papasakosiu“
„Ok“
Gavau iš Ingos atsakymą ir apsirengiau. Tėvų nebuvo namie. Ant stalo gulėjo raštelis.
Mes išvažiavom pas tėčio brolį. Tavęs nenorėjom žadinti. Jei nori, gali pasikviesti Ingą.
Mama ir tėtis
Perskaičiusi greitai parašiau Ingai žinutę:
„Ateik pas mane“
Tada pritepiau kalną sumuštinių, paėmiau iš spintelės sausainių, saldainių. Atsidariau naują pakuotę sulčių. Tik spėjau padengti stalą suskambo durų skambutis. Pasišokinėdama nuėjau atidaryti durų.
~ ~ ~ ~ ~

Jus jau erzina mano pakeitimai, tad pasakau viską apie savo pasakojimą.

Pavadinimas: koks tas gyvenimas, kai tau 15.
Veikėjai: Miglė (pasakotoja), Ernesta (vietoje Ingos), Toma (vietoj Miletos), Deivydas (vietoj Ramūno), Saulius (vietoje Roberto), Audrius (vietoje Nerijaus), Kęstas (vietoje Modesto), Augustas liks, Karolina (vietoje Vaidos), Irma (vietoje Kotrynos), pusbrolis Rokas išlieka, Ernestos sesuo Diana (vietoje Rūtos)...


Jei kas neaišku, klauskite.

Mes su drauge (Inga - Heide) pagalvojom, kad jei tas Ramūnas pamatys šį pasakojimą iškas iš po žemių ir ne su tapke, o su plyta per galvą dės... Na bet jei jums tai nepriimtina, galiu nekeisti. :)...

Beje, aš pakeiščiau viską ir skliausteliuose būtų parašyta, koks vardas buvo ankščiau... Bet tai manau labai sudėtinga :)
Eh... Nekeisiu nieko, nekreipkit į tą post'ą dėmesio.

Lietuviu mokytoja sake, kad jei per vasara parasysiu koki pasakojima (ar bent dali jo) reikes paskaityt idomiausia vieta visiems... Tai va...

Jam - skirtumas didelis.
Pasinaudosiu patarimu :)

Rimtai... O aš galvojau, kad man bus šakės... Greit įkelsiu tęsinį.

Mažai, bet nėra minčių...

-Tai va kaip viskas...-atsidususi tarė Inga baigus man pasakoti.- Beje, kas sumokėjo už tuos valytojus?
-Mes susimetėm,-nusišypsojau.-Bet tu nuklydai nuo temos. Kas vyko man išėjus?
-Prisikabino prie manęs Robertas...-pradėjo pasakoti Inga.
-Kada aš išėjau?,-pertraukiau ją.
-Leisk man pasakoti,-pyktelėjusi tarė Inga.-Taigi aš jam sakau: „Eik nuo manęs“. Bet tas neklauso. Lenda ir viskas. Užmyniau Robertui ant kojos, tai jis mane nutempė į sandėliuką ir pradėjo bučiuoti. Dėjau aš jam į vieną vietą ir pabėgau. Štai ir viskas...
-Netikiu,-tariau.- Einam pasivaikščioti geriau. Sutinki?-paklausiau.
-Jei leisi nueiti į parduotuvę nusipirkti ledų,-iškėlė sąlygą Inga.-Beje, kodėl netiki?
-Pasakysiu parke,-tariau. Tada nuėjau į virtuvę ir atsinešiau ledų „Kar kar“.
-Dera?-paklausiau.
-Dar ir kaip,-pasakė Inga ir nusišypsojo.
Tada abi išėjom.
~ ~ ~ ~ ~

Iš vis man ši dalis kažkokia durna pasirodė :)

Eilėraštukas: (sukūriau broliui žiūrint Bitės filmą xD)

Bitutės ir medus

Bitutės skrendaparke
Ten linksma ir ramu
Ką aplankys bitelė,
Tas džiaugsmo turės daug.

Jos atneša medutį
Iš pievų ir sodų
Ir pagaminti gali
Kad būtų mums gardu.

Mylėkim bitutes
Už tokį sunkų triūsą.
Nes mums medus skanus
Prie stalo sėsti kviečia...

P.S. Ačiū Inga. Tikrai neapvilsiu. (Turbūt xD)

Bevalgydamos ledus vaikščiojom parke.
-Noriu rytojaus,-atsidusau.
-Išprotėjai? Aš nenoriu į mokyklą...
-Ne, neišprotėjau. Tu žinai, kaip aš mėgstu mokyklą..-vėl atsidusau.
-Baik tu dūsaut,-pyktelėjo Inga.
-Einam ten,-parodžiau į keliuką, vedantį link kitų gyvenamųjų namų.
-Ko jau čia?-paklausė Inga, bet pasisuko ten.
-Apsisuk ir pamatysi,-tariau.
Inga apsisuko ir nusikeikė.
-Švelniau,- pasakiau.
-Ko jam reikia?-susinervinusi paklausė Inga.
-Nevaidink, kad iš mėnulio iškritai,-tariau ir nusijuokiau.-Ah... Man reikia eiti. Greitai tėvai grįš. Laimingo bendravimo,-pasakiau ir palikau Ingą bendrauti su Robertu. Atsitūpus netoli krūmų klausiausi jų pokalbio.
-Maniau, jog sakiau, kad atsikabintum,-tarė Inga Robertui priėjus.
-Aš tau noriu prisipažinti meilėje,-tarė Robertas ir raustelėjo.
Inga stovėjo be žado. Po kokių 10 minučių atsigavo.
-Vykstam į psichiatrinę? Nes tau reikia intensyvaus gydymo...
-Nevaidink, kad manęs nemyli,-tarė Robertas ir apkabino Inga.
-Asilas, kvailys,gaidys..-pradėjo įvairiais vardais keikti jį Inga. Tada taip stipriai užmynė ant kojos, kad Robertas sucypė ir ją paleido. Inga nulėkė savo namų pusėn, o ašbesijuokdama patraukiau namo.

Skyriaus pabaiga.

Kad jis ir taip buvo raudonas, kaip burokas... Kam dar visko rašyt xD

Per paprasta..
"Raudonas išėjo."
Galėtum PLAČIAU rašyt.. Juk knygoe pilna aprašymų ir pan. Pas atve kūrinys iš dalių sudarytas. Žinai kaip filmo kadrai. Vienas kadras, antras, tračias..
Nepatinka man taip.

Patarčiau labiau ir gražiau susieti skyrius