Never say bad...

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 03 11, 2010 3:30 pm

Jei nebūtų lango rėmų ne taip žiūrėtųsi...
šiaip pht labai graži,bet man kliūna apačioj namų gėlės lapai...;DD*

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 03 11, 2010 5:47 pm

Sumažink...šiaip graži foto, bet dėl to, kad ji didelė neišeina susidaryti ,bendro vaizdo'.

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Pen. 03 12, 2010 8:29 pm

ok bandysiu... jei ka, skelbsiu SOS signala :D

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Pen. 04 09, 2010 6:15 pm

Iš serijos "Kas j..."

Meilė... Kas ji? Tai jausmas, kurį patiri, kai sutinki tau skirtą žmogų. Likimo paskirtą žmogų...

Prisiminimai... Kas jie? Tai dalis mūsų, prisimenanti ir linksmus ir liūdnus įvykius. Ir pataisantys, ir pagadinantys nuotaiką...

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Pen. 04 09, 2010 7:05 pm

Skaičiau ,bet nelabai supratau prie ko šitie žodžiai ;DDD

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Pen. 04 09, 2010 7:44 pm

Šiaip... Mano mintys apie jausmus ir t.t.:)

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Tr. 04 28, 2010 2:33 pm

Šis eilėraštis buvo skirtas konkursui, bet deja...

Metų laikai

Pavasarį tau saulė šypsos,
O rudenį nebe.
Kai vasarą drugeliai skraido,
Tai žiemą jų nėra.

Kai rudenį dangus nemoja,
Pavasarį staiga
Jis lyg perkūnas iš dangaus mojuos tau visada.

Kai vasarėlė mūs šiltoji
Tau skruotą pakutens
Žinok, to žiemą nesulauksi,
Nes saulė nekikens.

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Tr. 04 28, 2010 2:38 pm

Laiškas kažkam:

Labas
mano mielas drauge.
Kaip sekas tau,
ir ką veiki?
Jau saulė šypsos
pavasaris jau čia...
O aš liūdžiu kas dieną,
ir dieną, ir nakčia...
Žvelgiu į tolį,
matau aš šviesą.
Gal ten tu,
o gal ne?
Klausau širdim,
tikiu tavim,
Lik sveikas, drauge
Jau iki...

Išdėstymas taip ir turi būti.

Svečias

vau kokie eilėraštukai? Pati kūrei?

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Antr. 05 04, 2010 2:52 pm

Taip, pati....
Nebuvo kas veikt per pamoką :D

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 05 06, 2010 2:46 pm

Sugalvojau raštyti knygą. Pažiūrėkit, kiek sukurta ir išsakykit nuomonę, nes kaip lietuvių mokytoja ištaisys, bus kalėdinė eglutė. :D

Rytinė rasa

1. skyrius

-Aš čia,-pasigirdo balsas.
-Lu... Lukai... Čia tu?-paklausiau.
-Taip, Olivija, taip. Čia aš.
Pramerkiau akis. Šviesa, ji per daug ryški. Atsikėliau. Lukas mane prilaikė.
-Emm...-mikčiojau, nes nežinojau, kaip aiškiau paklausti.-Kiek dabar valandų?
-Dabar...-jis žvilgtelėjo į laikrodį.-Dabar 5 nakties.
-O kaip tu, kaip pamokos?-sumišau.
-Juk dabar atostogos,Oliv,- paaiškino jis man.
-Aaa... Aišku,-tariau nors visai nebo aišku. Juk prieš tą operaciją buvo kovo 2 diena!
Atėjusi seselė išblaškė mintis.
-Kaip jaučiatės, panele,-paklausė ji.
-Ačiū, gerai,-tariau. Ir kodėl turėtų būti kitaip?
-Jums reikia išsimiegoti,-tarė ji.
-Bet... Bet juk aš katik pabudau,-pradėjau gintis nuo miego.
-Gydytoja žino geriau, saulele,-tarė Lukas man ir pradėjo niūniuoti lopšinę.
Užmigau...

Svečias

veiksmo veiksmo veiksmo! ir daugiau rašyk. ;DD

Svečias

Kodėl toks trumpas??
Jei norėjai "užkabinti" tau pavyko..
Bet VEIKSMAS kur??
;DD

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 05 06, 2010 3:48 pm

Kaip ir visiems man ir truko veiksmo ;DD
bEt kaip pradžia tai viskas puiku ;>

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 05 06, 2010 5:02 pm

Tik siandien pradejau rasyt!!!!!!!

Svečias

Tai daugiau reikėjo :DDD
Ką čia taip.. 10min ir gatava ;DD
Dabar parašei tai tęsk ;D
Mane smalsumas žudo ;xx

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 05 27, 2010 6:28 pm

2 skyrius

Pabudusi išgirdau mamos žodžius:
-Ar jai viskas gerai? O gal ne?
Ji buvo labai susijaudinusi.
-Mama, man viskas gerai!-sušukau.
Mama atlekė prie lovos. Jos skruostais bėgo ašarų upeliai. Ji apkabino mane.
-Juk sakiau, kad viskas bus gerai,-tarė seselė, bet niekas jos nesiklausė.
Mama verkė ir verkė, lyg būtų atsitikusi nelaimė. Po 10 minučių ji nurimo...

Vėliau papildysiu...

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Kv. 05 27, 2010 6:34 pm

2 skyriaus tęsinys

Po dviejų dienų išleido namo. Tada buvo gegužės 12 diena. Man tai buvo didelė šventė. Medžiai, žolė, gėlės... Viskas atrodė naujai, gražiai. Nesusilaikiau ir pravirkau.
-Kas? Kas nutiko? Kur skauda?-sunerimo mama.
-Vi... Vi... Viskas gerai,-kūkčiodama ištariau.
-Kaip gali būti gerai?-sušuko.-Juk tu verki!
-Mama, tu nesuprasi, bet... Viskas taip gražu, lauke taip šviesu...-pradėjau vardinti.
-Na gerai,-nepatikliai tarė mama.
Parvažiavus namo manęs laukė staigmena. Tik aš to nesupratau. Namie buvo daug draugų, buvo surengtas vakarėlis. Akyse sublizgo ašaros. Pripuolęs lukas paklausė:
-Ar.. Ar tau nepatinka?-jis atrodė sunerimęs.
-Ne, ne..Viskas gerai. Tiesiog, tokia nuostabi staigmena.
Puoliau jam ant kaklo ir davaiau bučkį. Jis nuraudo. Aš buvau ne ką mažiau nuraudusi. Nuėjome prie kitų.

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Antr. 06 08, 2010 1:18 pm

Auuuu... Nieks nemato, kad papildyta. Nu ir gerai. Vis vien kuriu kitą pasakojimą, tad jei taip nenorit, neskaitykit

Svečias

Aš skaitau.. Bet nekomentinu ir laukiu tęsinio. ;p
Rašai ".. skyrius" bet tieeek mažai parašyta. DAUGIAU!!

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Antr. 06 08, 2010 5:47 pm

Sito neberasau...... Kuriu kita. Tas man neprilipo

Svečias

žiūrėk tu man.. Laukiu ;D

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Antr. 06 08, 2010 7:39 pm

Kevinas Houpas rašo:: Aš skaitau.. Bet nekomentinu ir laukiu tęsinio. ;p
Rašai ".. skyrius" bet tieeek mažai parašyta. DAUGIAU!!

sutampu su Inga ;D

Svečias

Jo, skyrių apimtis kiek mažoka, bet šiaip nice ;]
Taip ir toliau mergyt! ;}

Temos pavadinimas: Re: Never say bad... Tr. 06 09, 2010 1:57 pm

I skyrius
Akropolyje

-Tu!
-Ne, tu!
-Kodėl aš, karve?
- Todėl, durne.
-Na ir gerai,-nusisukau.
-Eik kakot,-tarė Inga.
Atsukusios nugarą stovėjom 5 minutes. Paskui Inga atsisuko.
-Na gerai, gerai. Susitaikom?-paklausė.
-Eh...-atsidusau.- Gerai,-apsikabinom.
-Einam į ledainę?-paklausė Inga.
-Gerai, Ingute, einam,-tariau.
Beeidamos sutikom Miletą.
-Ingukau, Gabukau!-sušuko Mileta.
-Miletukau!-kartu sušukom.
-Mano laimė, tavo kaliošas,-pridurė Inga.
-Eik su tais kaliošais griovių kast,-tariau. Ir ko ji pastoviai tą patį sako?
-Ką veikiat?-paklausė Mileta.
-Einam į ledainę. Nori kartu?-paklausiau.
-Žinoma,-tarė Mileta.-O kur? Į Valentino, ar į tą kitą? Pavadinimo nepamenu.
-Į Valentino. Tos kitos nemėgstu. Ten neskanūs ledai,-paaiškinau.
Besiplepėdamos patraukėm Akropolio link.

~ ~ ~ ~ ~
-Man prašau vanilinių,-tarė Inga.
-Man irgi,-pridėjo Mileta.
-O man kramtomos gumos skonio ledų,-pasakiau.-Vanilinius su riešutų pabarstukais, o gumos skonio su saldainiais. Taip?-klausiamai pažiūrėjau į drauges.
-Taip taip,-palinksėjo abi.
Atsisėdome prie stalelio. Po 10 minučių Inga tarė:
-Žiūrėkit, kas čia eina.
Žvilgtelėjusios Ingos nurodyton pusėn pamatėm... Ramūną, Nerijų ir Robertą.
-O my good,-tariau.-Pabaigėt ledus? Tada maunam.
Norėjome praeiti nepastebėtos, bet lig tyčia atsitrenkiau į Ramūną.
-Sorry,-sumurmėjau.
-Labas, Gabija,-tarė jis.
-Labas,-tariau. Neturėjau noro su bernais bendraut.
-Ką čia veiki?-paklausė manęs. Atrodė, lyg Ingos ir Miletos nematytų.
-Negi nematai?-paklausiau.
-Na... Taip...-nutęsė.
-Tu ką? Jau ją įsižiūrėjai?-paklausė Robertas Ramūno.
-Tu gal durnas?-užsipuolė Ramūnas Robertą.
Per tą laiką mes pasišalinom.
~ ~ ~ ~ ~ ~
-Durnių laivas,-pasakiau.
-Per švelniai pasakyta,-tarė Mileta.
-Stipriau nesugalvoju,-pasiteisinau.
-Jo, jo,-nepatikliai tarė Inga.
-Knygynas! Noriu į Knygyną!-sušukau.
-Negąsdink manęs,-subarė Mileta.-Aš vos šoko negavau.
-Nieko, -nuraminau.
Patraukėme į knygyną.
~ ~ ~ ~ ~
Įėjusi į knygyną patraukiau prie naujienų. Ten visada ką nors rasdavau. Staiga mano akys užkliuvo už knygos: Inga Sabutytė „Draugystės pinklės“
-Inga, kodėl nesakei, kad išleidai knygą?-paklausiau.
-Ką tu čia? Nieko aš...-Inga nepabaigė sakinio.-Nesupratau...
-Ko?-lyg iš miegų pabudusi paklausė Mileta.
-Žiūrėk,-pakišau po akimis Ingos knygą.
-Cool,-tarė Mileta.
Pasiėmusi knygą nuėjau prie kasos. Sumokėjau 28,15Lt ir išėjome iš knygyno.
~ ~ ~ ~ ~ ~
-Tu beprotė,-tarė Inga.-Nebandai skaityti knygos.
-Va ir paskaitysiu,-pasakiau.-Tu manęs neišgąsdinsi.
-Duosi ir man?-paklausė Mileta.
-Ne,-pasakė Inga.
-Taip,-tariau.
-Noriu ten, ten!-sušuko Inga.
-Kur?-paklausėme su Mileta.
-Į muzikos parduotuvę,-paaiškino Inga.
-Gerai, jau gerai,-nusileidau. Ginčytis buvo neverta.
-O ką tu ten rasi?-paklausė Mileta.
-Tu ką, iš mėnulio iškritai?-paklausė ir Inga.
-Viskas.... Einam,-tariau, nes nenorėjau, jog kiltų ginčas.
Įėjome į parduotuvę.
~ ~ ~ ~ ~
Įėjome. Parduotuvėje buvo pilna skelbimų:
„Nauja grupė: For nature“
„Paskubėkite pirkti „For nature“ kompaktą“
-Yes, pagaliau!-sušuko Inga.
-Neįdomu,-dirbtinai nusižiovavau.
-Man irgi,-pridėjo Mileta.
-Tai eikit,-pyktelėjusi tarė Inga.
-Ir išeisim,-tariau kartu su Mileta.
Išėjus Mileta kumštelėjo man alkūne.
-Ko?-paklausiau trindama ranką.
-Pažiūrėk į datą.
-Oj,-tariau. Juk šiandien kovo 13 diena.-Lekiam ten,-parodžiau į pirmą pasitaikiusią parduotuvę. Ta parduotuvė buvo „Pasipuošk“.
~ ~ ~ ~ ~
-Laba diena,-tariau.-Mums reikėtų dovanos vienuolikmetei. Gal kokių auskarų ar pakabuko.
-Turime rinkinį. Jame pakabukas su širdute, auskarai su širdute ir apyrankė. Taip pat su širdute.
-Kokia kaina?-paklausė Mileta.
-35,99. Imsite?
-Taip,-tarėm abi.
Susimokėjom. Nupirkome dovaną maišelį, balionų ir laukėme Ingos prie muzikos parduotuves.
~ ~ ~ ~ ~
-Kur jūs buvot? Aš tiek laukiau. Vos šoko negavau. Galvojau, gal kas atsitiko, o jūs...-užsipuolė mus Inga.
Bet mes nesiklausėm. Pašnibždom tariau:
-Po trys dainuojam. Vienas... Du... Trys...
-Su gimimo diena. Su gimimo diena. Su gimimo... Su gimimo... Su gimimo diena!
-Tyliau! Tyliau jūs!-sušuko Inga.
-O ko jau čia?-paklausiau.
-Einam pas tave,-pasiūlė Mileta.
-Ne. Na jau ne.
-Taip, na jau taip,-tarėm kartu su Mileta.
Šiaip ne taip ištempėm ją namo.