Noriu,galiu,reikia

Čia vienas iš senesnių

Viskas per daug dramatiška

Nebegaliu..Nebevaelku kojų.Jos tokios sunkios.Susmukau ant žemės.Viskas gal čia jau mano pabaiga?Mirti vos penkiolikos metų?Ne,negaliu pasiduoti turiu kovoti už savo gležną gyvastį.Ir kodėl man taip nutiko??Kuo tiem pedofilmams patraukiau dėmesi aš?Apmastimus nutraukė šūksniai"Ieškok tos kalės ji negali būti toli nuėjusi"
Dabar tvirtai apsisprendžiau.Bėgsiu kol neteksiu sąmonės ar kol sustos širdis.Svarbu išlikti gyvai VISKAS KITKAS NESVARBU.
Bėgau.Jutau kaip teka kraujas mano rankom,liemeniu.Nebekreipiau dėmesio.Jutau senka jėgos su kiekvienu žengtu milimetru.
Žolės.Aukštos žolės.Galbūt tai mano išsigelbėjimas.Įbrukau tiesiai į žoės.O gal ten krūmai?Nesvarbu.Sukritau ant šlapios žemės...Pasilenkiau prie pėdo.Jos buvo raudonos.Apkraujavusios.Delnai-tokie patys kaip ir pėdos.
"Matau ją"-pasigirdo tas pats storas balsas.
Viskas.Mano gyvenimo pabaiga.Perbėgau greitai visa savo trumpą gyvenimą.Vaikyste.Kodėl buvau tokie kvaila ir bėgau iš namų?Tūkstantį kartų išklausyčiau pamotės riksmus.Ir tai būtų nieko palyginus su tuo kas vyksta dabar.
Žingsniai artėjo ir artėjo.Kol pajutau spyrį į galvą.Nekenčiu savęs.Kvailė.Nebėra pasirinkimo.Laiko neatsuksi atgal.Man atrodo viskas per daug dramatiška,bet kartais tai būna realybė.Sudie,gyvenime.Sudie,Pasauli.
Žinojau ilgai nebeištemsiu.Skaičiavau paskutinius įkvėpimus kol mane vilko.
"Viskas per daug dramatiška"

Šviesa tunelio gale
1 dalis
-Di,ateik pažiūrėk.,-rėkė mano sesuo(Tai Toma,jai 12)
-Ko nori nematai,kad aš užsiėmus....
-Bet ten..Ten Kajus(Kajus tai mano vaikinas.Jam 16.Dviem metais vyresnis už mane),jis vėl su nauja „Britva“.
Netikėjau savo sesers žodžiais,ji vėl nusišneka,bet vistiek prišokau prie lango.
-Matai,sakiau,kad ten jis.-toliau rėkė Toma.
-Jo..Senai jis ten?
-Ne,katik „atvarė“
Tada suvibravo mano telefonas.Priejau,perskaičiau štai tokia sms:Di,išeik į kiemą.Kajus :}
Greit pagrėbiau savo megstini,telefona įmečiau į kišenę,ir numoviau į pirmą aukštą,bet kaip visada mama bradėjo burbėti:
-Dina,kur eini?(Ji vardu Ana,jai 32 metai.)
-Einu pas Kaju,jis manęs laukia kieme.
Ji dar kažką burbėjo,bet aš jos nesiklausiau ir išlėkiau pro duris.Kieme su nauja „Britva“ stovėjo Kajus ir šypsojosi man.
-Lekiam?-paklausė jis.
-Kur?
-Staigmena...VAŽIUOJI?
-Aišku.
Prilėkiau prie „britvos“,užsėdau apsikabinau jo liemenį.Kajus paspaudė gazą ir mes išlėkėme iš kiemo.
Kai jau buvome greitkelį lėkėme kaip pakvaišę...Tik pajutau kažką blogo..Mus „sumėtė“.Skridome tiesiai į griovį...

2 dalis
Pabudau baltoje patalpoje prie manęs buvo pilna šlykščių prietaisų jau norėjau juos nusitraukti,bet
mamos ranka mane sulaikė.Susiraukiau,bet nuo to man pradėjo gelti visa veidą.
-Tau lūže du šonkauliai,koja ranka ir dar daug nubrzdinimų ant veido..-pradėjo kalbėti mama.
„Jooo gerai trinktelėjom“-galvojau sau mintyse
-O kur Kajus?-stengiausi kuo greičiau pasakyti,nes kai tik kalbėjau skaudėjo visą veidą.
-Jis ten,-be jokių emocijų tarė mama ir parodė į priešais esančia lovą.
Pas jo buvo dvigubai daugiau tų sumatų aparatų.Mane apėmė isterija,kad jis gali nebeatsimerkti,o tada gyvenimas būtų nebegyvenimas.Prie jo buvo jo mama(Daiva),tėtis(Marius),ir jo brolis(Tadas).Viską norėjau sužinoti kas manąjam Kajui.
-K..KAS jam?-paklausiau drebančiu balsu.
-Jam tas pats kaip ir tau tik lūžė trys šonkauliai ir jis smarkiai susitrenkė galvą..-paaiškino jo mama.
-Kodėl jam tiek daug,o jeigu jis praras atmintį?
-Nes jis buvo už vairo,atminties jis nepraras yra tik labai maža tikimybė.
-Bet jeigu ji pasitvirtinis...Aš,aš...-jau nebenorėjau apie tai kalbėti.
-Dina,tai nepasitvirtins,supranti?-paklausė jo tėvas.
Nebesugebėjau toliau kalbėti tik palinkčiojau.Po poros minučių vėl mano galvoje kkinbždėjo pilna klausimų kuriuos būtinai turėjau sužinoti.
-Kodėl Kajus nepabundau??-vėl klausinėjau.
-Jam vis dar veikia nuskausminamieji,bet jau greit turėtu atibusti.
Šiek tiek aprimau kai pasakė,kad jau greit jis atsikels.AŠ gulėjo ir beveik miegojau kai mama pasakė kad išeina į parduotuvę.Tada likau tik su sese.Mačiau kad ji kažkokia..keista.
-Kas tau,Toma?-tyliai jos paklausiau.
-Man atrodo,kad mama kažką suka kad tu nebegalėtum su Kajumi susitikti.
-Nenusišnekėk,Toma.Mama žino kad aš Kajaus nepaliksiu nė už ką..
Tada jau užmigau tirai ilgam.Sapnavau vėl visą avarija tik daug žiauriau.
....
Budau,pasižiūrėjau į laikrodį.Rodė penkta popiet.Mama sėdėjo toje pačioi vietoj kAip ir sėdėjo prieš jai išeinant.Viską apžvalgiusi pamačiau,kad Kajus jau pabudo.Iškart visi miegai išsilakstė.Kiek galėjau staigiau pašokau,bet sveikam žmogui tai būtu lyg normalus atsėsėdimas.Man maudė visur,bet man taip nerūpėjo man reikėjo pažiūrėti ar Kajus mane prisimins.
-Kajau!Tu prabudai,-iš laimės galėjau apsiverkti.
Jis lėtai pasisuko į mane ir tyliai ištarė:
-Di,Di tu sveika.
-Nevisiškai,bet kalbėti galiu į valias,-melavau.Man saudėjo visą veidą nuo kalbėjimo.
Tada šiurkšti mamos ranka palietė mano petį.Pasisukau į ją.
-Dina,atsigulk.-paliepė ji
Aš atsiguliau norėjau išgirsti ką ji sakys.
-Dina,tu nebegalėsi susitikinėti su Kajumi.
-Ką?Ką tu pasakei?-jau rėkiau ant mamos.
3 DALIS
-Tu su juo nebesisusitiksi.
-Mama,dabar ne pats tinkamiausias metas juokauti,nes aš tikrai išsigandau..,
-Aš nejuokauju,-rimtai kalbėjo mama.
-B..bet kodėl?
-Jis tavęs vos neužmušė,o tu klausi kodėl?
-Bet neužmušė ir aš su juo susitiksiu,kad ir ką turėčiau daryti.
-Ne bent per mano lavona,-rėžė mama.
Mano akyse tvenkėsi ašaros ir dabar pasiryžau viską jai pasakytiką buvau sukaupusi:
-Mama tu išprotėjai,tu manęs nekenti taip pat kaip aš .Tu man ne mama aš tau ne dukra.Jei tu prieš mano santykius su Kajumi,tai man tavęs nereikia.
Mačiau kaip mamai blogai nuo mano žodžių,bet kaip ji su manim taip ir aš.
-Ir paskutinis mano prašymas tavęs.Palik Toma pas mane ir daugiau nebelankyk manęs.
Ji kažką ruošėsi sakyti,bet aš ją nutraukiau.
-Eik lauk,nebnoriu tavęs matyti.
Taip,man pačiai viskas per daug dramatiškai atrodo,bet aš be Kajaus negyvensiu,nebent jis pats mane paliks.

Po poros saivaičių mus išleidoAišku per tas dvi savaites mama andė ateiti ne kartą,bet jei nieko neišdegė.Taigi..Laiminga su Kajum žingsniavau namo.Taip,taip su juo..Nors mama neleido man vienodai.Kaip kiti sako esu pohuistė.
Priėjom mano namus.Ir Kajus sunerims paklausė:
-Di,kaip mes susitiksim?
-Nesijaudink,mažuti.Juk aš pasakiau,kad susitiksim ir mum niekas nesutrugdys netgi mano ma..Netgi ta moteris.
-O jeigu ji neišleis?-vis dar sunerimęs klausinėjo.
-Iškosiu per langa,-nusijuokiau.
Tada jis apsikabino per liemenį ir pasakė:
-Jei šoksi nors paprašyk Tomos,kad ką nors tau ant minkšto ant žemės padėtų.
Ir tada mes abu pradėjom juoktis.Paskui jis mane atsisveikinamai pabučiavo.Aišku kaip visada aš nuo atsisveikinimo bučinio išsilydžiau.
-Susirašysim,mažuti.Lekiu aš jau.
Jis dar turbūt man mažiausei nusiuntė dar dvidešimt oro bučinių.
Įėjusi iškart išvydau savo durnę mamą.Kurios buvau pasiilgusi,bet to negalėjau parodyt..
-Tomute,pasiilgau tavęs,-apsikabinau sesę.
-Aš irgi,-sumurmėjo ji.
Tada pamačiau mamą kuri kažką norėjo pasakyti
-Ko nori?-paklausiau Jos.
-Dina mačiau kaip tu atsisveikinai su Kajumi.
-Ir?Juk sakiau kad susitikinėsiu su juo..
-Taip,ir supratau koks jis tau svarbus tad leisiu tau su juo susitikinėti ir toliau.
Nustėrau iš laimės
-Mam,tu rimtai?
Ji palinkčiojo.
Tada prbėgau prie jos ir apsikabinau iš visų jėgų
-Ačiū,-sušnabdždėjau

Po pusvalandžio kalbėjimų su mama parejau į kambarį.Išsidrėbiau ant lovos.Svajojant atėjo sms.Aišku ji nuo Kajaus.“Di,gali išsmukti iš namų.ir ateiti pas mane.Turiu tau staigmeną“
Atrašiau: „Aišku tuoi būsiu“
Greit pašokau ir nubildėjau laiptais žemyn.
-Mam,galiu eiti pas..-dvejojau ar jai sakyti tiesa,-pas Lore(Mano best friendė) Jinai viena ir prašė,kad ateičiau.Tuo pačiu atšvesim mano sugrįžima iš ligoninės.
-Miegosi pas ja?
-Tikriausei,taip,bet tikslei dar nežinau.
-Na..Eik,bet žiūrėk man.
Greit nuvariau prie durų apsimoviau batus,striukę ir išėjau.Jau buvo sutemę.Beeinant išgirda už manęs žingsnius.Baisiai išsigandau.Galiausei jie visai priartėjo.








4 dalis
Sustojau.Atsisukau.Ir ruošiausi jau smogti ir bėgti kiek kojos neša.Bet mane pertraukė švelnus balsas.
-Gal galėčiau paklausti kur čia kelias į centra?-tai buvo man negirdėtas balsas.
-Ėėėė..-kiek sustrikau,-tiesei,į kare ir į dešine.O tu ką naujokas šioi gatvėi?
-Mhm,-numykė,-Beje aš Julius.Nesenai atsikrauščiau.Tai nieko nežinau.
-O,-nustebau,-Aš Dina,bet šeip visiem žinoma kaip Di.
-Malonu.
-O kur tu gyveni?-įsidrasinau.
-Tikslei dar nežinau,-nervingai nusijuokė Julius.-Na bet netoli tokiu namo su raudonu stogu.
„JO,jis mano naujas kaimynas,nes šioi gatvei mano namas vinintelis raudonu stogu“-Susimaščiau.
-Tai ką būsim kaimynai?-paklausiau.
-Tu gyveni tam name?
-NU tAip,-nusijuokiau.
-Kaip puiku,-nusijuokę jis,-Lekiu jau..Iki,susimatysim.
-Iki,-Jam pavymui užrikau.
Visą kitą kelio daly galvojau apie Juliu.Jis toks priešingybė Kajui.Blondinas,židrų akiu,nedrąsus.Pati nusijuokiau iš savo minčių.
Daėjusi prie Kajaus namų pamačiau kažkokį šurmulį.Pasibeldžiau niekas neatidarė.Dar kartą...Vėl tas pats.Tada sugalvoja pati ieiti.Kai įejau man nustėro rankos.Ir pasidarė silpna IR mano telefonas iškrito iš rankų..Kajus bučiavo kita kažkokia blondinę.Kažkas mane pamatė.
-Di,čia ne taip kaip tu galvji,-užriaumojo Kajaus draugas.
Nieko neatsakiau.Išbėgau iš to suknisto namo.Bėgau,bėgau ir jutau kaip akyse man jau tvenkiasi ašaros.Girdėjau kaip kažkas parbėga
-Di čia ne taip kaip tau atrodom,-kalbėjo Kajus.
-Kaip ne?Galvoji aš akla?Čia buvo tavo staigmena,taip?
-Ne ne,Di,maldauju.
-Dink man iš akių Asile nelaimingas eik bučiuokta savo suknista blondinę,-rėkiau ant jo iš visų jėgų.
-Di.-išlemeno jis.
-Gal tu kurčias?
Nuejau.Verkiau,keikiausi.
Parėjau namo.Nieko neatsakiau.Kažką kalbėjusiai mamai.Nubėgau į savo kambarį.Kritau į lovą ir verkiau, kiek širdis leido.Girdęjau kaip kažkas įėjo į kambarį,bet nekreipiau dėmesį.Norėjau mirti.
-Di jis tau ką nors padarė?-tyliai paklausė Toma.
-Taip,taip taip,-užrėkiau ant jos,-bet tu nieko nesuprasi..
-Di,jis tave įskaudino?
-Gali palikt mane ramybėje?
-Gerai,gerai.-Išlemeno Toma ir išėjo.
Po pusvalandžio atistojau ir nuejau į vonią.Prisileidau vonią pilna vandens įlipau ir panirau.Po vandens buva mažiausei dvi minutęs.Paskui pradėjau kažką matyti..Kažką kas mane trauke.Tai lyg buvo šviesa tunelio gale....
5 dalis
Staigiai pašokau ir pradėjau kosėti.Giliai alsavau..Pati nesupratau kas man buvo nutikę.Prie ko ta šviesa nejaugi vos nenuskendau kažkokioi vonioi..Hm..Visai netaip bvau įsivaizdavusi savo mirtį.Na,bet gerai,kad „laiku“ išnirau.Po to įvikio nebenorėjau tūnoti vonioi tad išlipau ir nuejau į kamabarį.Nors jau buvo vėlu miego nenorėjau,o jei bučiau atsigulusi būčiau galvojusi apie..patys žinot ką.Tad nusprendžiau įsijungti „kompą“ Nespėjus prisijungti parašė Lorė:

[23:15:26 | Loryt:Sveika (wave)
[23:15:48] Di : Labas
[23:16:00] Loryt: Ko tokia be nuotaikos,mergyt?
[23:18:27]Di : Iš ko sprendi,a?
[23:18:38]Loryt : Pasisveikinai paprastai ne kaip visada.
[23:18:47] Di: Okey,prigavai.Mečiau..Kajų
[23:18:55] Loryt : Ką?Rimtai?Kodėl?
[23:19:05] Di: Ai nenoriu šnekėt.Man jau užtenka apie jį galvot.
[23:19:18] Loryt : Ok,nekamantinesiu.Geriau sakyk ką veiki.
[23:19:19] Di : Tai kaip matai rašau tau.Tu?
[23:19:26] Loryt : Naršau po netą.
[23:19:27] Di : Okey,mažūt einu aš jau.Labos.
[23:19:27] Loryt : Saldžių (smirk)

Išjungiau kompiuterį.Atsigliau.Toma su mama turbūt seiausei miegojo.
Atsiguliau į lova.Pradėjo lyst įvairiausios mintys apie...Stengiaus apie jį negalvoti ir nusukti minits kur nors kitur.Pavyždžiui,kad jau po poros savaičių į mokyklą.Taip galvodama visokias nesąmones užmigau.
Rytas.Atsikeliau apie 10 valndą ryto.Mama jau buvo išėjusi į darbą.Nusileidusi į apačia radau mamos raštelį: Mergaitės grįšiu ėliau.Jūsų mama.
-Atsikėliai jau?-išgirdau Tomos balsą.
-Kaip matai.Emm,kodėl tu tokia pasipuošusi.
-Eisiu į Luko gimtadienį.
-Kas tas Lukas,gal galėčiau sužinoti?
-Jis naujas mūsų kaimynas.Nesenai susipažinau,Ir labai gerai sutariu.-Kalbėjo Tomą taip džiugiai,kad atrodo lyg būtų laimėjusi milijoną.
Po kurio laiko su sese pavalfėm pusryčius.Po to nuejau į kambarįApsimoviau savo megstama mėlyna palaidine ir džinsus.Nulipau į apačią ir iš neturėjimo ką veikti sugalvojau išvesti Miką (mūsų augintinė) į lauką.
-Toma,einu aš pasivaikščioti su Mika.
Išėjau.Mūsų apylinkės buvo nedidėlės tad nusprendžiau nueit į netoiese esantį miškeli.Ejau maž takeliu ir taip lėtai,lėtai.Ir džiaugausi tuo,kad nesigirdi mašinų gausmo.Buvo tokia pakilėtaToliau nuėjusi daejau pieva ir kritau į ją.Stebėjau dangų.Jis buvo ryškiai žydras.Gulėjau ilgai,ilgai.
-Ir ką tu čia veiki?-išgirdau pažįstama balsą.
6 dalis
-Eeee,-tai buvo Julius,-Kaip matai..Tu mane išgąsdinai.
-Na tada atsiprašau.
-Kita kartą pasistenk taip nedaryti,-net nepastebėjau kaip nusijuokiau,-O tu ką čia veiki?
-Šeip vaikščioju,po naujas apylinkes...Tai gal eitum su manim namo?-paklausęs nusišypsojo
-.Gal ir eičiau,-vėl nusijuokiau ir atsistojau.
Eidami namo kalbėjom visokias nesąmones apietaip kaip jis čia atsikrauste.
Galiausei priėje namus jis mans paklausė:
-Gal ateitum šįvakar pas mus?Vyks mano brolio gimtadienis.Kiek žinau jis jau pakvietė tave sesę.
-Gal ir ateisiu,-plačiai išsišiepiau ir nuejau link savo kiemo,-Iki,Juliau.
Nors su juo tesusipažinau tik vakar man atrodo,kad jį pažinočiau mažiausei metus.Su juo taip lengva bendrauti.Vos įėjus man pro duris buvau apipilta klausimai:
-Di,kaip atrodau?O mano plaukai gerai stovi?Man tinka šis sijonas?-Toma klausinėjo.
-Vienu žodžiu:taip.O t čia tiek išsipuošei į to Luko gimtadienį?
-Aha,-kiek susigėdusi tarė.
-Jis tau patinka,-nusijuokiau.
-Galbūt,-dar laviau susigėdo.
-Žinai ką sugalvojau?-po minutės paklausiau.
-Ne
-Aš eisiu kartu su tavimi.
-Bet tavęs niekas nekvietė...
-Kvietė kvietė,-išdidžiai pasakiau ir nusijokiau,-Mane kvietė Juliu,vyresnis Luko brolis.
-Tai eik ruoškis,nes gimtadienis jau greit prasidės.-paragino mane Toma.
-Kada?
-Po poros valandu,jei tiksliau tai penktą.
-Oho,tai geriau aš paskubėsiu,-ir nurūkau į savo kambarį.
Įėjusi į kambarį išverčiau visą spintą ir rausdamasi galvojau kodėl man tiek rūpi,ten nueiti,galvoje kirbėjo milojai minčių..Bet man terūpėjo kuo greičiau susiruošti.
Po valandos jau buvau visiškai susiruošusi.Pamačiusi mane sesė aiketėljo:
-Tu...Tu gal išprotėjai šitiek pasipuošusi?
-Ne,-nusijuokiau,-Taigi čia mano paprasti šventiški drabužiai.O ką blogai atrodau?
-Neee,-nutesė ji,-tu atrodai nuostabiai..
-Tada gerai,-nusijuokiau.
Paskutinės minutės man ėjo taip lėtai,kad galvojau jau išprotėsiu.Pagaliau sulaukiau..O ir eiti toli nereikėjo.
Kai atėjom pasibeldėm į duris.Girdėjosi kad kažkas parbildi laiptais.
-O Dina,čia tu?-išsižiojęs paklausė Julius.
-Tikriausiai,-nusijuokiau.
Įėjusi pro duris pamačiau tai ko visiškai nesitikėjau.
7 DALIS
Mačiau kaip jis tas žioplys išsižojo mane pamatęs .Mhm,jūs galvojat teisingai galvojat ten buvo avigalvis Kajus.
-Di-Dina,-išlemeno jis.
Mačiau kaip Julius žvalgosi nieko nesuprasdamas iš kur mes su tuo avigalviu pažystami.
-Aš tavęs nepamenu,-norėjau jo namatyti.Visiškai ištrinti jį iš savo galvos ir atminties.
-B-et kaip gi...?-toliau lemeno.
-Nesuprantu apie ką tu..Na, o jei ir buvom pažystami aš tave pamiršau.
Norėjau , kad jis tiesiog iš Juliaus naų išsinešdintu.Nesuvokiau jis iš vis čia atsidūrė.
Julius po slegiamos tylos minutės paklausė:
-Gal eime nestoviniuokim prie durų.
Linktelėjau ir apsižvalgiau.Tomos jau nebebuvo.Mačiau kaip ji jau siautėjo su kitais bendraamžiais.Gerai,kad nors ji jaučiasi gerai.Po to susivokiau,kad manes laukia Julius ir nustypenau prie jo.Mačiau ir tai kaip Kajaus žvilgsnis žiūri tai į mane tai į Juliu.
Namuose buvo laisvas plotas.Kokių suaugusiųju...Bent šiek tiek gerai.
Visi linksminosi tik ne aš..Nebuvo nuotaikos po šitokių vaizdų.Sėdėjau ir žiūrėjau kaip visi linksminasi.Pajutau ranką sau at nugaros.Atsisukusi pamačiau Juliu.
-Ko sėdi?
-Nėr nuotaikos,-atsakiau jam ir šiek tiek šyptelėjau.
-Tuoi bus,-timptelėjo jis mane už rankos ir nusivedė į erdvios svetainės vidurį.
Apkabino mane per liemenį norėjau šiek tiekjam pasipriešinti ,bet pagalvojau ,kad tai išeis man į naudą.
-Patinka?-paklausė jis.
-Žinoma,-atsakiau linksmesniu balsu nors viduje nebuvo taip gerai.
-Nenor ko nors atsigerti??
-Gal ir norėčiau.
Jis paėmė mano ranką ir nusitempė prie stalo,įpylė į dvi stiklines kažkokio raudono gerimo.Viena stikline padavė man,kita sau.Išgėrusi paprašiau dar ir dar.Mažiausiai išmaukiau penkias stiklines.Po šito mano „Atsigaivinimo“ atsirado drąsos ir pasitikėjimo savim.Šokau įsiaudrinusi kol priėjo Kajus.
-Dina,galim pasikalbėt??
-Neturiu apie ką su tavim kalbėt,-nusivaipiau.
-Bet aš noriu atsiprašyt.
-O aš – ne,-kartojau savo gaidelę ,- Tu man nieko nereiški.Aš myliu Juliu,-nusigandau tai pasakius.
Mačiau kaip Juliaus akys iššoko ne ant kaktos ,o ant pakaušio.
-Ką tu ištarei?-suglumęs paklausė Kajus,-Tu su mano pusbroliu?
Dabar aišku ko jis buvo Luko gimtadienį ,bet reikia šiek tiek pasinaudoti šia progą.
-Taip,netiki?-pažiūrau į Juliu.
-Aišku ne,-užrėkė Kajus.
-Žiūrėk,-išrėžiau.
Tada apsisukau ir netikėjau ką darau.Ejau tiesiai pas Juliaus.Priejus apkabinau jo kaklą ir sušnabždėjau į ausį „Neišsigalvok nebutų dalykų“.Tikuosi suprato ka turiu galvoje.Tada apsisprendžiau per puse sekundės.Pasistiebiau ir pabučiavau Juliu kiek galėjau aistringiau.Norėjau bagti visą tą spektaklį,bet man tai patiko,o ir Julius manęs neatstumė.Bučiavo kaip savo merginą.Girdėjau visų šūksnius ir Tomos balsas ten buvo.Visų išskyrus veno...

Šviesa tunelio gale žiauriai kūl.

Ačiū ;DD

Tnx.
Man irgi patinka pirma photo.Ten eglutės lemputės ;DD

Labai gražios photo ir pasakojimas fainas :}}}

Atiu,Emy :}

Kažka bandžiau koreguot ;DDDDDDD

Dar vienaas ;DDDDDDD :lol!:

Visai nieko ;D

Pirmi 2 darbai ;DDD

Stogas.Aš.Stogas.Stoviu ant stogo.Įdomus gyvenimas ,ką?Vos ne kiekviena vakaragrasinu nusižudyti.Prieš kelius metusvisi jaudiosi.Dabar...Dabar mama išeina irpasako „Laura lipk nuo stogo“ Ir nulipu.Šianakt nelipsiu .Tikrai nusižudysiu.Aš gyvenu tik 10 aukšte.Pas mus iš viso 20 taivat nuo ten ir rošiuosi šokti.Nusprendžiau parašyti visiem sms ,kad labai neišsigastu amatę mane išsitieškusia.Klausiat kodėltaip elgiuos.Nes nekenčiu savęs,tėvas girtuoklis,draugų neturiu(tik keletą),auklėtoja užsisėdusiant manęs.Galiu ,kad ir nebūti šulei vistiek įrašysbent tris vienetus.Ir šeip gyvenimas suknistas.po pirmo rašiau Tomui(įsimilėjusi aš jį iki ausų) Sms:Sveikas,mažuti.Isigandai kodėl taip vadinu?Nes aš atve įsikliopinus.Ne,tu nesijaudink aš tau netrugdysiu nes tai viena iš paskutiniu sms mano gyvenime.Myliu tave.Laura.
Telefonas parodė išsiųsta.Tai dar išsiunčiau dar keliassms savo keliem draugam.“Na šokam“pagalvojau.Priėjau prie krašto.Uh,ne taip jau ir aukštačia.Gal nereiks nei triejų sekundžių man nusileist.Vienas.....Du.....Try.....
-Laura,-išgridau šūkssnį.
Atsisukau..
-Ehei mam netrugdyk man aš jau ruošiausi paskraidyt..
Ir tik tada susiprutau ,kad ten ne mama.Pasukau galvą.Ten buvo jis Tomas.
-Ko nori?-paklausiau.-Jei mėginsi mane sustabdyt tai nesistenk.
-Aš nebandysiu.Jei tu šoksi šoksiu ir aš.
-Ką tu čia nusišneki?
-Nieko..Tiesiog..Kaip tu nesupranti ,kad man be tavęs pasaulis – nepasaulis-jis,- jau rėkė
-Nemeluok ką..
Jis nebekalbėjo tik ėjo prie manęs.Ėjo ir ėjo..Apkabino
-Nešok prašau,-ištarė jis,-aš negalėsiu be tavęs...
Aš apkabinau jį..
-Gerai,-jau kūkčiojau jam į petį,-Nešoksiu tik dėl tavęs..
Jis stipriai mane suspaudė.Tik nesupratau kas įvyko ,bet kažkas atsitiko.Mes susvyravome ..Viskas jis krenta su manim..Jis tėkšis į žeme tik dėl manęs...Per mane...Vienas...Du..Posekudės aš jau būsiu mirusi su juo..
-Myliu tave,-jis pasakė suspaudė ranką...
Balta šviesa.....

[b]
Savo dviem kritikėm (Agnei ir Rusnei)
Užduodu jum daug darbo ;DDD

Ooo...Ačiū Agnyt ;DDD

Tipo Parašai:



Tipo avai (Visi 150x200 išskyrus vienas yra 100x100