Sapnų galia [by Sandra-Inga ;DD] 4 skyrius. mums reikia jusu komentaru

Svečias

Kai parašysiu galėsim pakeisti? :DD

Svečias

Žinoma ;DD

Svečias

PAKEISTA

Svečias

Noriu dar.

Svečias

;DD
Vienintelis ir nepakartojamas žodis, kurį taip dažnai girdžiu įkeliant kūrinius čia ;DDD
Dabar aš nebėgiosiu nuo rašymo. Gavau įkvėpimo. ;D
Bet Sandra be pc. Tad nežinaaau. ;x

Svečias

4 skyrius

Staigiu judesiu atsisėdau ir susiėmiau už galvos.
Sapnas toks realus, toks šlykštus, kad net pykint pradėjo. Šalia sėdėjęs Gytis
pašoko ir priėjo prie mano lovos.

-
Kaip jautiesi? – susirūpinęs paklausė.

-
Sapnas, - burbtelėjau nuleisdama galvą. Tada paraudau,
nes esu su ligoninės pižama, kuri mažai ką dengia. Greit užsiklojau, guldama į
lovą.

-
Papasakok.

-
Ne.

-
Kodėl?

-
Nenoriu, - piktai atsakiau. – Kas man nutiko?

Gytis papasakojo apie Chavjerą,
sumušimus, apie tai kaip netekau sąmonės ir atsidūriau čia. Dar pridūrė apie
tėvus, kurie prabudėję dvi dienas dabar nuvyko namo apsitvarkyti, bet neužilgo
grįš.

-
Aš guliu čia dvi dienas? – negalėdama patikėti vėl
atsisėdau lovoje, bet nepamiršdama prisidengti kūną antklode. – Bet kodėl tu
čia? Juk neprivalai manęs lankyti.

-
Neprivalau, bet mes su Emile nutarėm, kad esam tavo
draugai, todėl turėtume lankyti.

-
Em.. Ji buvo čia? Kur ji?

-
Ji sėdėjo pirmąją dieną su tavo tėvais. Mes visi
sėdėjome. Vakar mes su Emile nuėjome namo. Jai kontrolinis šiandien, tai
mokėsi.

-
Gyti, - pažvelgiau apgailestaujančiu žvilgsniu. –
Nereikia prie manęs būti. Juk ir tau reikia į mokyklą.

-
O kas sakė, kad joje nebuvau? – kilstelėjo antakį ir
aš suglumau. Nežinojau ką atsakyti. Susigėdusi nusukau žvilgsnį pro langą.
Pasakiau viską paprastai, bet jam atsakius susidarė įspūdis, kad mano žodžiuose
yra kažko daugiau nei paprastas prašymas neapleisti mokslų. Taip pat nenorėjau
pripažinti, kad jis man patinka. Na gerai. Dabar tą pripažinau, bet nenorėjau.
Jaučiuosi pažeidžiama, kai turiu silpnybių. Į palatą įėjo seselė ir
nusišypsojusi kažką padarė lašalinei.

-
Turi ilsėtis. Atsigulk, - paprašė ji. Atsiguliau ir
žiūrėjau į ją, jos veiksmus. Mane ėmė miegas.

-
Tavo mergina
greit pasveiks, - išgirdau ir norėjau papriekaištauti, bet neturėjau jėgų.
Liežuvis apsunko ir negalėjau prabilti. O gal nenorėjau? Nebežinau. Tiesiog
pasinėriau į saldų, besapnį miegą.

Pabudau. Prasimerkiau ir patryniau akis.
Atsisėdusi apsžvalgiau. Gytis miegojo ant kėdės. Nusišypsojau ir sėdėjau.
Pasidarė bloga. Akyse viskas pasikeitė.

Sėdėjau
palatoje. Šitoks nieko neveikimas baigia mane pribaigti.“ Nekenčiu sėdėt ir
nieko neveikti, nekenčiu būit ligoninėje, nekenčiu visko kas dabar vyksta.“-
tokios mintys sukosi galvoje. Nusprendžiau pasivaikščioti, pabūti gryname ore.
Pakilau iš kietos, nepatogios ligoninės lovos. Tyliai pravėriau duris. Gytis
staigiai atsimerkė ir sugriebė mane už rankos.
- Kurgi tu susiruošei?- griežtai paklausė.
- Pasivaikščioti,- atsakiau apstulbusi nuo tokio jo tono. Jis skambėjo
savininkiškai.
- Nei,.- pasakė jis ir pakėlė susirūpinusias akis, bet man galvoje skambėjo jo
tonas, todėl supykau.
- Eisiu,- atšoviau,- Mane jau dusina šitos keturios sienos, man reikia saulės,
reikia vaistais nepradvisusio oro ir gamtos žalumos,- piktai jam pasakiau ir
išėjau..
Jis dar mane šaukėsi, bet neatsigręždama nubėgau į tualetą. Užrakinu duris.
Atsirėmiau į kriauklę ir pakėliau akis į veidrodį. Iš jo į mane žvelgė
baidyklė, nuo ašarų paraudusiomis akimis, išbalusi, susivėlusi. Žiūrėjau ir
negalėjau patikėti. Gyvenime nesu taip baisiai atrodžiusi. Atsukau šaltą
vandenį nusiprausiau veidą. Kai baigiau, vėl pakėlusi akis į veidrodį pamčiau
kitą vaizdą. Akys normalios, didelės, ryškios, skruostai kiek paraudę. Rankomis
pabandžiau susiglostyti plaukus. Kai pamačiau mane tenkinantį vaizdą,
atsirakinau duris ir išėjau.
Klaidžiojau ligoninės koridoriais. Visur buvo tylu, nyku.. Staiga kažkur
išgirdau pakeltus balsus. Nenorėjau kištis, bet kojos pačios mane nešė į tą vietą.
Vienu aukštu aukščiau, gydytojo kabinete, ginčijosi vyras ir moteris. Tyliai
prislinkau prie durų.
- Ne, aš nesutinku!- rėkė iš balso jauna mergina.
- O taip, tu tai padarysi,- garsiai pasakė persiutusio vyro balsas.
- Ne!- sucypė moteris.
Kažkas nukrito ant grindų ir sudužo. Girdėjosi neaiškus bruzdesys, kažkoks
keistas garsas. Tada mergina pradėjo cypti, aimanuoti ir verkti. Jai skaudėjo.
Vyras tik pūškavo. Supratau kas ten vyksta. Tas vyras ją žagino. Negalėjau to
leisti. Staigiu judesiu atidariau duris. Ranka užsidengiau burną, kad
nesuklykčiau. Vyras tenkinosi laikydamas tą gražią merginą už gerklės, o ji
leisgyvė maldavo palikti ją ramybėje. Kai atidariau duris, vyriškis staiga
paleido merginą ir ji susmuko ant žemės. Jis atsisuko į mane. Jo veidą
perkreipė maniakiška ištvirkėlio šypsena. Atatupsta pradėjau trauktis atgal,
negalėjau bėgti, vos slinkau, nes buvau visiškame šoke. O jis tik priėjo prie
manęs, pagriebė už plaukų ir nusitempė į kabinetą. Pradėjau klykti, muistytis,
tvatyti jį kumščiais, spardyti, bet jis, rodos, nieko nejuto. O aš cypiau. Man
buvo baisu. Jis nustūmė mane, pažiūrėjo ir šaltai pasakė:
- Tu pati čia atėjai.
Tada priėjo prie manęs, nuplėšė mano naktinius. Po jais nieko nebuvo, tad likau
visiškai nuoga. Jis mane nužvelgė ir pradėjo smagintis. Klykiau kiek tik
galėdama, o jis tik laikė mane už plaukų. Šaukiau Gytį. Maldavau, kad jis man
padėtų, o vyras tik juokėsi. Tai jam teikė malonumą. Staiga į palatą
šnopuodamas įlėkė Gytis.

Griebęs daktarą už skvernų nutempė nuo manęs ir tvojo
kumščiu į saulės rezginį. Kol jį talžė, susmukau ant žemės šalia merginos,
kurią jau išžagino. Ji apkabino mane ir pridengė suplėšyta pižama. Drebėjau,
nes nieko padaryti negalėjau, skruostais ritosi ašaros, nes niekada nebuvau
patyrusi tokio pažeminimo ir šoko, dėkojau Dievui, kad turiu Gyti, kuris
atsirado pačiu laiku ir padėjo man. Sugūžėjo keli ligoninės darbuotojai ir
atplėšė vaikiną nuo gydytojo.

-
Ką tu sau leidi, nuskuręs berniūkšti? – paklausė jo
vienas iš daktarų laikydamas už apykaklės.

-
O kokią jis teise turi prievartauti merginas?

-
Ką tu pasakei, snargliau?

-
Ką girdėjote, -atšovė jis. Primuštasis daktaras
išspjovė kraują ir susiraukęs paklibinęs dantį išsitraukė jį. Sužaibavęs akimis
paėmė kolegų siūlomas rankas ir atsistojo. Viena seselė priėjo prie mūsų ir
raminamai mane glostė.

-
Kas tau nutiko? – nieko negalėjau pasakyti. Žiūrėjau į Gytį negalėdama
prasižioti. Išžaginta mergina laikė mane apkabinusi ir kukčiodama papasakojo
kas nutiko. Aplink tapo tylu ir kiekvienas jos ištartas žodis įsirėžė man į
atmintį. Karts nuo karto ją pertraukdavo prieštaravimas, bet daktarai ir
slaugytojos nutildydavo jį, tad po kelių bandymų jis nutilo. Juk čia buvo dvi
aukos, abi su parodymais prieš jį.

Po poros valandų vėl gulėjau palatoje, vėl su
lašaline pilna migdomųjų. Jau beveik nugrimzdusi į miegą nužvelgiau tėvus ir
Gytį. Jie trise sėdėjo prie mano lovos. Ištiesiau ranką ir vaikinas ją apėmė.

- Ačiū tau, - tik tiek pasakiau sugebėjusi
prabilti. Akių vokai pasidarė tokie sunkūs, kad negalėjau jų išlaikyti. Užsimerkusi
dar pajutau rankos spustelėjimą, o tada protas nustojo veikti.

Svečias

Žinok kuo toliau tuo labiau laukiu tavo sapnų :DD
Man įdomu ką mes galime išvysti iš šitokių prikolų ;D
Dar keičiau bus kai galėsiu keisti sapnus ;DD gelbėti people :DD
Vo tada tai zebra. :DDD
Turėsi sugalvoti kaip mane pričiupti ;DD
Tu kart nuo karto parašyk kokią nuorodą, pasiūlymą. Juk galime įtraukti į realybę :DD

Svečias

Žinoma ;DD
Oūū, Sandrąą sugalvos (devil) ;DD

Svečias

Nu kas nuors. pakomentuokit. Ar jau nebeverta rašyt? ;O

Svečias

Niekam nebeidomu...

Svečias

Užtat man įdomu. Rašom toliau ;D

Svečias

Jąą, dėl savęs ;DD

Nesakykit, kad niekam neįdomu, nes aš nesu niekas. ;P
Šiaip smagu skaityt, įdomu, prikausto, tik labai erzina tos raudonos raidės, nuo jų greit paskausta akis, tad jei galit, kitą kartą savo pačių ir skaitytojų patogumui, pakeiskit šrifto spalvą. :) šiaip tikrai įdomiai, yra siužetas, niekas nesikartoja, viskas lengvai skaitosi. nepaisant mažų rašybos ar skyrybos klaidų, šaunuolės esat, 10 balų ;]

Svečias

Vyyy;**

Svečias

Perskaičius apie klaidas užsimerkiau. ;DD
Tikriausiai mano klaidos.
Atsiprašau.
Ir ačiū už komentarą. Tęsim :DD
Ir čia Sandra į raudoną keičia. :DD

» Sandra`s. Pradėjau naują istoriją. Įžanga viduje. Laukiu jūsų komentarų ^^
» Inga :)
» Inga - Džesika
» Mums metukai...Pasveikinkim vieni kitus!!!
» Ar reikia šio konkurso?