Sandra`s. Pradėjau naują istoriją. Įžanga viduje. Laukiu jūsų komentarų ^^

Svečias

ATSIPRAŠYMAS
Kartais žmogų įskaudini to nenorėdamas...
Bet argi tai pasiteisinimas?
Net jei nenori, tai padarai,
Ir todėl lieki kaltas...
Kartais kaltės pripažint nesinori...
Bet tai neteisinga, bet kas tau įrodys...
Net jei nesuprasi kodėl esi kaltas,
Verta drąsą parodyt...
Pripažink kaltę ir bus tau atleista,
Pasaulis teisingas atrodys...
Nereikia meluot, nes meluoji ir sau...
Melo ir taip jau užtenka...
Kam tau tų kaukių, kam ir to melo?
Jei pasaulis vistiek lieka baltas...
Norint įskaudint stengtis nereikia...
Kai reikis atleisti... Drąsos visad pristinga...
Kam gi taip elgtis? Kam gi nekęsti?
Net jei tu to nesuprasi...
Nereikia intrigų, nereikia ir pykčio...
Ir šiaip jau to blogio per daug...
Jei nori atleisti... Jei nori padėti...
Tik tyliai ištark- Atsiprašau...
Rodos, trumpas šis žodis, bet kiek jis pasako...
Jausmų kiek jame daug...
Nepyki, atleiski...
Tai viskas ko žemėj,
Tavęs aš vis tyliai prašau...
__________________________________________________

Mokytojai
Laukiamas ruduo drąsina mane nebyliu balsu-
Stok, ženk, kaskart tvirčiau!
Negaliu, klumpu...
Ryt rugsėjo pirma,
Mamos švelni ranka,
Mokyklos kvapas su skardžiu vaikų balsu.
Pirmas skambutis jaudulys širdy.
Miela mokytoja, aš norėjau pirmą puokštę jums įteikti,
Į savo suolą atsisėsti, gerai išmoktą pamoką atsakinėti...
Sėdu į vežimėlį ir šaukiu, šaukiu, šaukiu:
Vairuotojai, nelėkit kosminiu greičiu!..
Mano suolas tuščias...
Verkiu...
Miela mokytoja, aš norėjau pirmą puokštę jums įteikti...
_____________________________________________________

Vasaros meilė

Vasara gražuolė jau atėjo,
Pasidabinus žydinčių gėlių kvapu,
Norėčiau šiandien būti kaip ir ji-
Nerūpestinga ir naivi.

Ak, tas lauko gėlių kvapas,
Pakels mane lig debesų.
Ak, kaip smagu šėliot danguj,
Kartu su mylimu žmogum.

Nenoriu būti aš naivuolė,
Bet meilė rodo tiek spalvų!
Galbūt nereikia, kaip ligi šiolei,
Skubėt gyvenimo keliu.

Smagi, naivi ši vasarėlė,
Vis šaukia man, sustok, palauk!
Juk pats gėlių žydėjimas,
Padės mylėt ir tau!

Norėčiau jos klausyti,
Bet negaliu, sustot, palaukt.
Mana širdis jau mirus,
Bet vasarą atgims ji- tau.

Aš vis labiau tikiuosi,
Kad vasara padės man,
Pamiršti visą skausmą ir vėl žydėt kaip gėlei,
Bet šįkart, vien tik tau.
___________________________________________

Nekviesta meilė

Ak, kaip sunku,
Sunku, nes myliu tave,
Noriu tavęs, bet negaliu.
Ta meilė juk neįmanoma,
Ją draudžia visi. Net tu...
Naktis, žvelgiu ir žvaigždėse matau-
Tave, tavo akis, šypseną ir tuos mielus žodžius
Kuriuos kažkada sakei man...
Kurie padarė mane laimingą.
Bet dabar tie praeities žodžiai
Raižo mano širdį kaip aštriausi peiliai,
Kaip aštriausios stiklo šukės,
Iš kurių jau nieko nebesurinksiu...

Svečias

Op..
eiles kuri??
Man patinka ; ))
Pati karts nuo karto parašau kažką eiliuoto, bet tikrai ne taip kaip tu. ;D
Tikrai gerai parašyta. Užskaitau.

Svečias

Jo.
Na, bent jau bandau ;DD
Tai lbj fainei, kad patinka ;p
O kaip jau aš?
Čia tik pati pradžia... Dar toli iki šedevrų ;DD

Svečias

Kiek laiko jau kuri? ;Oo
Nes radau tokių.. shit.. neišeina išsireikšt.. na radau tokių eilučių ir atrodo, akd profesionalo darbas... ;DD
Tai taip keistai nuteikė..

Svečias

Nėra metų dar ;DD
Gali būt, tos eilutės matyt labiausiai iš širdies rašytos ;DDp~

Mačiau tavo darbus savo forume. ;] kaip sakiau - žavu. aš irgi kuriu, bet man nelabai kaip gaunasi, todėl niekur nepublikuoju ;] o tau drįsčiau paspaust ranką, nes esi tikrai puiki šitoj srity ;]

aš ir skaičiau Erikos fore ;DD
kaip sakiau man patinak tavo eilės ;]

Svečias

man irgi patinka. Noriu dar.^^

Svečias

Dėkiz, dėkiz ;]]]
Na pabandysiu dabar dar kelis įmest ;p

Svečias

Įmesiu ir keletą paprastų, kur šiaip kokiem konkursėliams ar mokykloj kūriau ;DD

Svečias

Sakai "įmesiu įmesiu"
Žiūriu žiūriu...
ir nesuprantu. Ar tu JAU įmetei ar mano akys neapgauna ir čia TUŠČIA...
;xx
Kelk greičiau.
Noriu pasikultūrint.

Svečias

Apie gamtą

Upės pilnos teršalų,
Žuvys miršta- kaip baisu!
Jei nesaugote žuvų-
Nežvejokit ešerių.

Miškas virto šiukšlynu,
Žvėrys vėl ant mūs pyksta,
Sako jiem mums piktai:
- Pažiūrėk ką tu darai!

Net ir paukščiams jau baisu,
Oras pilnas atliekų,
Net ozonas yra,
Žemei grėsmė kyla.

Išvada labai lengva-
Žmonės kaip vilkai,
Elgias negražiai.
Saugokim miškus, ežerus, klonius.
__________________________________________

Nežinia

Tu tas, kurio ilgiuosi,
Tu tas, kurį aš myliu,
Tu tas, kuris mane paliko-
Mane kankintis nežinioj.

Kuris pastūmė į prarają,
Kad nereikėtų mylėti,
Kad nereikėtų išduoti,
Kad nereikėtų palikti.

Kodėl būtent aš,
O ne kita,
Turiu kentėti-
Dėl meilės netikros?

Tegul dabar tave,
Praryja nežinia,
Užmiršiu aš tave,
Nereikia man tavęs!
________________________________

Svajonė

Kokia karti tikrovė,
Kokia saldi svajonė,
Kur šokolado kalnas,
Ir "kolos" pilnas klanas.

Oi, kiek saldumynų,
Tiek dar nematyta,
Oi saldus, koks sapnas,
Net ir tiek dar maža.

Maža tau? Tikrai?
Tikiuos žinai gerai?
Štai rytuose matai mane,
Vakaruose matai save.

Koks būsi tu baisus,
Jeigu svajosi apie šokoladus,
Toks didelis ir storas,
Kaip mažas tarakonas.
_______________________________

Drugys

Plasnoja maži sparneliai,
Nestiprūs jie dar yra.
Nors jis ir gražus yra,
Drugys negyven danguje.

Galbūt, kad nebuvo geras,
Galbūt, jis nebuvo puikus,
Bet kartą drugys sumanė,
Įgyvendinti kėslus piktus.

Sumanė užgrobti pasaulį,
Ir ėmė valdyti mergaitė,
Kuri paskui po žeme,
Degė ugny, pragare.

Drugį žmonės pagavo,
Ir įmetė jį jie į laužą.Už jo negražius planus,
Už tai, kad meilę pražudė.
_______________________________________

Meilė ir tekila

Juodi plaukai ir tamsiai rudos akys,
Tai atvaizdas tikrosios meilės,
Mylėti skirti kiekvienam,
Bet meilę jaust tik akylam.

Tikroji meilė kaip tekila,
Vaiski, auksinio atspalvio...
Tačiau stipri, ir deginanti širdį,
Kaip tekila auginta, saugota, branginta...
__________________________________________

Tiesiog apie meilę

Mylėt yra sunku be galo,
Bet tam ta meilė ir yra,
Kad mylėt reikėtų
Ir niekad netartume niekada...
Juk meilė nenugalima jėga,
Jos niekas niekad nepaims klasta...
__________________________________________

Meilė

Ak ta meilė... Ir kam ji reikalinga?
Juk suteikia tiktai vienintelį dalyką- skausmą.
Ak ta meilė, kokia ji reikalinga...
Juk be jos mes esam niekas...
O ir vis dėl to, be meilės negerai.
Tad, kad ir kaip mums būtų sunku,
Niekada jos neišsižadėkim,
Nes jei jau mylim, tai mylėsim amžinai...
_____________________________________________

Mėnulio šviesa

Mėnulio šviesoje slypi meilė,
Meilės galia, joje šimteriopai stipresnė,
Mylėt mėnulio šviesoje taip lengva lengva,
Nes mėnulio šviesoje ir pati meilė lengvesnė.
Mylėkime mėnulio šviesą,
Ji duoda mums stiprybės, galios,
Mylėkime mėnulio švies`,
Nes jos dėka mes esam mylimi.
Tik mėnulio šviesos palaima,
Aš jaučiuosi labai mylima!

Svečias

Blem susinervinau... Tokio vieno eilėraščio nerandu... O tas tai geras buvo... F***..

Svečias

Iš šitų nlb pasikultūrinsi ;DD
Reix šnd ką sukurt ;DD

Svečias

man patiko.^^

Svečias

Pirmas > Labai geras, atsižvelgiant į situaciją. Išsakai savo nuomonę gražiai ir priverti susimastyti apie žalą galtai.
Antras > Mane sužavėjo.. Aš tą patį kažkada jaučiau.
(sorry. Apie kitus vėlia. Lėkt turiu)

Svečias

Šaunu ;]]

Svečias

Aš žinau, ko tu nežinai

Aš žinau ko nežinai...
Tik keletą dalykų...
Meilė, laisvė ir švelnumas...
Ar tu žinai kas tai?

Ne? Tai neįmanoma...
Meilė- mūsų gyvenimo penas,
Be jos mes esam niekas...
Ką sakai tau meilė niekas?

Laisvė... Be jos mes esam niekas...
Tau ką, nereikalinga ji?
Ar tu mąstai, ką tu kalbi?
Aš netikiu, kad nežinai...

Švelnumas. Tai ypatinga sąvoka.
Ir šios tu nežinai?
Tikrai nenumanai?
Švelnumas, meilės išraiška.

Deja... Tu nežinai kas tai...
Bet tu žinai kitų dalykų.
Papasakoki įdomybių.
Pyktis, kančia ir neapykanta?

Kas tai? Nesu girdėjus...
Pyktis- tavo gyvenimo išraiška?
Tau jis tikrai patinka?
Netikiu, kad tai sakai...

Kančia... Apie ją žinau...
Tai jausmas, kai nieko neturi...
Kai tai, kas buvo tau brangiausia,
Išnyko ką tik, amžinai...

Neapykanta- tai meilės draugė?
Iš kur ištraukei, kas gi tai?
Kai meilė išgaruoja,
Užgimsta šie jausmai?

Nesąžininga... Tai blogai.
Juk pasauly blogio jau per daug...
Kam jausti tik tai kas blogai,
Jei esam šiam pasauly angelai?..

Svečias

Inga~~ šaunu, kad patinka.. Šiaip tokie jausmai neatsiejami nuo mūsų visų gyvenimų. Nepatyrę blogų dalykų, niekad nejaustume ir to kas gera ;}}

Svečias

ė nu aš ir noriu taip kurt..
belekaip gražu..

Svečias

Agne~~ eik jau. Rimtai čia taip gerai? Paskutinį tik tik prieš kokią minutę sumakalavau... ;DD~

Svečias

Bet toooooks geras. ;D
Jetus.
Kad aš tokius kurčiau.. ;D
Man eilėraščiai yra be galo gražu.

Svečias

Man irgi jie be galo patinka...
Apskritai, kai jaučiu, kad negaliu nusiramint visada sėdu ir kuriu...
Dažniausiai pavyksta ;DD
Šiaip, kurdama išreiškiu save, nusiraminu...
Kai būnu įskaudinta arba man liūdna- kuriu, kai esu be galo laiminga- tiesiog rašau mintis...
Todėl dauguma mano eilėraščių gana liūdni. Bet aš dėl to nesigailiu, tiesiog būtent toks kūrybos stiliu man labiausiai prie širdies ;p

Svečias

Aš taip pat kuriu, bet tik tada kai man liūdna. Linksmų nepavyksta.. Kažkaip kvailai skamba.
Va Vaidai parašiau apie tai kokia graži.. ir ką?? Špyga o ne eilėraštis..;x

Svečias

Na, pas mane linksmų eilėraščių- zero ;DD
Šiaip yra tik trumpi tekstukai ar kažkas tokio. Jų neviešinu ;DD

» Sapnų galia [by Sandra-Inga ;DD] 4 skyrius. mums reikia jusu komentaru
» Jūsų
» Jūsų!
» Jūsų dekstop'ai.
» Jūsų argumentai