Sapnų galia [by Sandra-Inga ;DD] 4 skyrius. mums reikia jusu komentaru

Svečias

Tikiuosi patiks ir įvertinsit. Lauksiu plačių komentarų su kritika ir kitkuo ;)

Svečias

Na štai perskaičiau antrąją jūsų dalį. Iš pradžių susimėčiau ir pasimečiau, bet po to vis dėlto susigaudžiau.
Skaitant toptelėjo mintys "Ot kad lietuvos vaikinai tokie būtų. bet jų mažumą tokių."
Labai patiko, tik nesupratau, kodėl ji nematė to vaikino veido sapne?
Labai įdomu skaityt kur vardai tai lietuviški tai užsienietiški.
Man patiko, tik gal kai jūs su sandra rašot. Parašai tu ir skliausteliuos parašai savo varda. Po to sandra. Dabar labai m aišos ir nesusigaudai. Bet šeip tai jūs šaunuolės esat.
Man labai patiko.

Svečias

Ji vevido, nematė, nes jis toks pat kaip ir ji.. ;DD
Juk paaiškinau ten ;DD
Ji rašo originalius sapnus, o aš viską kas vyksta realybėje ir sapnų išsipildymą ;D
Tai šitoje dalyje ji rašė viską pradžioje, o aš po to ;D
Labai ačiū už įvertinimą. Man tai svarbu. Manau Sandrai irgi ;)

man tas sapnas girdėtas..pala pagalvosiu..
gi youtube'i yra toks video.ir dar vardai man rodos tokie pat..
kopinot?jei taip tai negražu..jei ne..tai tada puikiai sukurėt šį sapną ,nes skaityti tikrai įdomu.

Svečias

Aš nemačiau šito klipo.
Esu girdėjusi istoriją kitokią. Bet kažkuo panašią.
Sapną kūrė Sandra,o aš tik rašiau pagal ją ;DDD

Svečias

Nėė, žmogai, nekopinta ;DD
Tiesiog gal panašu, paskaičiau tą panašią istoriją ir nustebau ;D
Nūū, bet pasitaiko ;D
Bet kokiu atveju, ačiū už komentarus ;}

Svečias

Eik tū sau. Man kaip visada- NUOSTABU!! šaunuolės panos Sapnų galia [by Sandra-Inga ;DD] 4 skyrius. mums reikia jusu komentaru - Page 2 611541

Svečias

Sandra aš laukiu tavo kritikos dėl savo dalies. tu jos taip ir nepasakei.
Gal kur matai ką pakeisti reikėtų? ;O
Ir nesakyk, kad tinka.. Man kažkas ne taip, nes neįtinka.. na.. Kažko trūksta. ;x

Svečias

Inga, ačiū.
Ingūūt, manoo, saule~ na, reikia geriau peržiūrėt, nes iš pirmo perskaitymo kritikos neturiu. Na, bet dar paskaitysiu ir pažiūrėsiu, bet abejoju ar reikės ką keisti.

Wow...nerealu....lb fainai... Sapnų galia [by Sandra-Inga ;DD] 4 skyrius. mums reikia jusu komentaru - Page 2 986255

Svečias

Tikrai ačiū ;]
Bet norėtųsi ir rimtos kritikos.

Svečias

Sandrūte> Na žiūrėk tu man. Nes sakau.. Kažkokio paslaptingumo šiame skyriuje nemačiau ;D durnai pavyko ;x

Ej.. jūs visi.. Rimtai norisi kažko platesnio ir griežtesnio. Kaip tada žinoti savo klaidas, jei jūs sako:
- nuostabu.
- geras pasakojimas
- įdomu
- lb fainai

KRITIKOS

Svečias

Dar kart viską perskaičiau. Žinai.. Mnau, kad viskas puiku, bet pagrindinė veikėja per greit sužinojo, kad Gytis toks kaip ji. Jis per anksti jai pasakė.. Jei tai atsiskleistų vėliau, būtų idealu ;p

Aha...tikrai butu daug idomiau....;]

Svečias

Na, čia mano nuomonė, aš rašau tik sapnus, o Inga jau visa kita derina ;DD
Bet tada būtų paslaptingiau ;DD

Svečias

Aš galvojau apie tai, bet tada šitas skyrius būtų durnai pasibaigęs.. Nežinojau kaip tada gražiai jį pabaigti. Jei būtum prie neto galėčiau su tavimi pasitarti.. Hrr... Sandra Sandra ;D

Svečias

Nū ir kdl mes niekada nesusitinkam kartu nete ;DD

Kevinas Houpas rašo:: Sandrūte> Na žiūrėk tu man. Nes sakau.. Kažkokio paslaptingumo šiame skyriuje nemačiau ;D durnai pavyko ;x

Ej.. jūs visi.. Rimtai norisi kažko platesnio ir griežtesnio. Kaip tada žinoti savo klaidas, jei jūs sako:
- nuostabu.
- geras pasakojimas
- įdomu
- lb fainai

KRITIKOS

nu aš taip nesakiau ;DD

Svečias

Tau ir nepriekaištaujam ;DD

skaitau ir skaitau, nenuleidžiu akių.nors mano asmeninė nuomonė išsiskirs iš kitų, bet manau, kad ją pasakysiu.
visų pirma, pažiūrėkit į išdėstytą tekstą. negi sunku sutvarkyt? tie brūkšneliai ir tuščios linijos.. ar man čia vienai taip atrodo?
visų antra, patarčiau sutvarkyt laikus. gal pasirinkit vieną arba du, ir visur rašykit jais, ta prasme, kad realybėj nesipintų du laikai: esamasis ir būtasis kartinis, neestetiškai atrodo. (bent jau man taip skaitosi nekaip)
visų trečia, patariu daryt trumpesnius. kai jie tokie ilgi - gali atsibost skaityt ir laukt kulminacijos, todėl praleis akimis žmogus ir jokios naudos. sustokit ties kulminacija, o kitame skyriuje ją išplėtokite. suprantu, jei čia būtų knyga, viskas būtų puiku, bet kadangi čia tas pats, kas blogas, tikrai manau, kad reikėtų trumpesniū..;]
ačiū kad išklausėt, nepeikit nuomonės ir ją priimkit, nors nebūtina jos paisyt ;p
šiaip esat didelės šaunuolės, pagarba;>

Svečias

Echh.. Erika.
Tu mano didvyris, nes pasakei tai ko norėjau.
Tie brūkšneliai, nes kėliau tekstą per mozilla ;x
GOD.. Su tais laikas aš visada maišausi. Atsiprašau patvarkysiu ;D ir stengisuosi tos klaidos nedaryti. ;D
Aš dėl ilgumo ir galvojau. Ar rašyt kaip knygą ar kaip bloge - trumesnį ir palikti tą kulminaciją, bet knygose ji ne visada išlaikoma. Juk ties kiekvienu skyriumi jos nepalieka.
Taigi.. Manau sekantis skyrius bus ne tobulesnis, bet kiek geresnis, nei šis.
Labai tau ačiū už kritika. ;***

Sandra.. Numesk sms kai parašysi sapną ir galėsi jį man atsiųsti ;)

labai ačiū Jums, kad stengiatės ir dirbat taip nuoširdžiai. ;}*

Svečias

3 skyrius

Visiškai išsekusi pareinu
namo. Mama mane pamato visą apsiverkusią, bet nieko nepaklausia. Numetu
batelius prie laiptų ir paknopstomis neriu į savo kambarį. Krintu į lovą.
„Kodėl?“- klausiu savęs. „Kodėl aš negalėjau nieko padaryti?“- pagalvoju ir vėl pravirkstu. Verkiu ir
verkiu. Tada pasijuntu išsekusi. Nueinu į vonią, nusiprausiu, išsivalau dantis,
susišukuoju, apsirengiu pižamą. Grįžtu į kambarį. Krintu į lovą. Jaučiau kaip
išsenka visos jėgos ir nugrimztu į miegą.

-
Ne.. Nenoriu..- dar sušnabždėjau ir užmigau.

Pabudau išpilta šaltutėlio prakaito ir purtoma
mamos.

-
Džene, tau viskas gerai?- susirūpinusi paklausė mama. Klykei lyg žudoma.-
pasakė nė nenumanydama, kad tai buvo visai arti tiesos.

-
Man viskas gerai, mama, tikrai- pasakiau.- Tai buvo tik baisus sapnas.-
patikinau ją ir parodžiau, kad išeitų.- Atleisk, aš labai noriu miego.-
vaidindama plačiai nusižiovavau.

-
Kaip nori, - atsakė ši ir dingo už durų. Griuvau į patalus ir užsidėjau
pagalvę ant galvos, mastydama apie tai, kad jei dabar visos mintys dingtų
bučiau pati laimingiausia. Deja, tai nepadėjo, kaip ir reikėjo tikėtis, todėl
prasivoliojau iki žadintuvo skambučio. Kai išsiropščiau ir susiruošiau staiga
dingtelėjo, kad šiandien sekmadienis. Atsidusau, nes žinojau, kad nebeužmigsiu.
Atsistojusi apsirengiau didžiulį megztinį ir nuėjusi į virtuvę pasidariau
kakavos. Tėvai dar miegojo ir nesiruošė keltis geras tris valandas. Grįžusi į
kambarį atsisėdau ir stebėjau aks vyksta už lango. Šaligatvis buvo šlapias,
tikriausiai naktį lijo, medžių šakos pusplikės, nes rudens vėjas jas išdraskė.
Jau buvau bepradedanti kakavą, kai suvibravo telefonas. Žvilgtelėjau ton pusėn,
bet nepajudėjau. Tik išgėrusi pusę puoduko atsistojau ir pasiėmiau pasižiūrėti.
Žinutė nuo Gyčio. Nustebinta dėl tokio ankstyvumo atrašiau. Susitarėme
susitikti po kelių valandų pajūryje. Pabaigiau savo kakavą ir nubėgau į dušą.

Kai buvau pasiruošusi palikau raštelį tėvams ir
išdūmiau pro virtuvės duris. Batai po kelių sekundžių jau buvo nusėti rasa,
mane krėtė šaltis, todėl pradėjau bėgti,kad greičiau sušilčiau.
Pasiekusi paplūdimį sustojau ir kelias minutes stebėjau Gytį, kuris vaikščiojo
smėliu ir stebėjo jūros bangas. Nedrąsiai ėjau link vaikino, kuris, tik dabar
pastebėjau, buvo labai gražus, seksuolus ir paslaptingas. Susigėdusi savo
minčių nuleidau galvą ir prisiartinau prie jo. Mačiau, kaip jis atsisuka r
nusišypso plačia šypsena.

-
Ačiū, kad atėjai. Pabudau per anksti, maniau mirsiu iš nuobodulio.

-
Nieko tokio, - numojau ranka. – Aš irgi anksti pabudau.

-
Mat kaip, - kiek susiraukė jis,
bet nesupratau kodėl. – Eime pasivaikščioti?

-
Taip, žinoma, - ir pradėjau eiti pajūriu. Nežinau kodėl, bet norėjau
jam parodyti ypatingą vietą. Turėjau omeny, ne tą suoliuką, ant kurio sėdžiu
kas vakarą., o tikrai ypatinga ir įdomią vietą. Pasukau link uolų.

-
Kur einame? – pasiteiravo šis.

-
Į nuostabią vietą, kurią tau parodysiu. Ten nuostabu, pamatysi.

-
Kaip pasakysi, - nusijuokė Gytis ir ėjo šalimais. Kai pasiekėme uolas
parodžiau kaip jas apeiti. Jis sekė iš paskos ir dairėsi, įsidėmėdamas vietą.
Kai apėjau vieną didžiulį akmenį sustojau laukdama kada jis prieis prie manęs.
Girdėjau kaip eidamas užkliuvo ir nusikeikė, bet tada apėmė kurtinama tyla.
Atsisukau ir nusišypsojau. Gytis stovėjo išsižiojęs ir stebėjo uolų apsuptą
įlanką, ant uolų viršūnių buvo medžių tankumynas, kuris, atrodė, siekė dangaus
platybes, smėlis buvo baltut baltutėlis, kaip cukrus. Galiausiai atsitokėjęs
jis pradėjo leistis į apačią, vis dar tylėdamas. Nusekiau iš paskos, stebėdama
ką jis darys. Apsidairęs jis atsisuko į mane ir vos suprantamai pasakė:

-
Čia tobula, pasaka, - vis dar negalėdamas patikėti jis dairėsi, o tada
susiėmęs į rankas rimtu balsu ištarė verdiktą. – Čia tikrai nuostabu. Kaip tu
ją radai? Šią vietą?

-
Kai buvau maža mėgau landžioti. Kažkada užklydau ir likau čia. Tėvai
mane rado ir liepė daugiau niekada čia neeiti, bet aš einu, kai man reikia
pabūti vienai ar šiaip.

-
Tai jau tikrai, Tokios atokios vietos niekas neras.

-
Tu teisus, - šypsodamasi nuėjau iki vandens. – Tik vienas minusas.
Šioje įlankoje nesimato kaip saulė leidžiasi.

-
O taip, - sutiko Gytis. – saulėlydis didelė netektis.

Grįžusi prie jo atsisėdau ant smėlio ir žiūrėjau į
raibuliuojantį vandenį. Nežinia kodėl, bet pradėjau kalbėti daug. Apie save,
savo gyvenimą, draugus, mokyklą – viską. Jis sėdėjo ir klausėsi, paklausdavo ko
nors ir tiek. Mačiau kaip saulės ratas jau pasislėpė už uolos, diena jau ėjo į
pabaigą.

-
Žinai, gal tu pasakok eidama? Jau reikėtų eiti, nes visą dieną čia
sėdim nieko nevalgę, o ir oras šąla.

-
Iš kur žinai koks oras, kai uolos užstoja vėją?

-
Vanduo smarkiau banguoja, - šypteli ir padeda atsistoti. Abu užlipame į
uolas ir apėję jas atsirandame paplūdimy. Nupėdiname juo į miestą ir vaikštome
gatvėmis. Jau tamsu. Nejučia apsiveju savo liemenį rankomis, kad būtų kiek
šilčiau. Šalia žingsniuoja Gytis. Jis pamato, kad drebu ir ištiesia man savo
striukę. Dėkinga paimu ją.

-
Ačiū.- apsirengiu.- Dabar daug geriau.- palaimingai atsidūstu.

-
Niekis.- nusišypso jis.

Toliau žingsniuojame tamsiu skersgatviu. Aplink
matyti tik namų sienos. Nedega nė vienas žibintas. Sustoju prisiminusi, kad tai
mano sapnas. Čiumpu Gyti už rnakos ir žiojuosi jam pasakyti, bet...

Staiga
pasigirsta skubantys žingsniai. Tarsi kažkas bėgtų. Parodau Gyčiui, kad tylėtų
ir patraukiu jį prie kažkokio konteinerio šalia namo sienos. Abu tyliai stovime
ir žiūrime kas bus.

Gatvele atbėga vaikinas. Pažiūriu į jį. Aš jo
nepažįstu. Gytis aikteli.

-
Kas? Kas jutiko?- sukuždu.- Tu jį pažysti?- tylutėliai paklausiu jo.

-
Jis šiuo metu mano klasiokas,- pasako.- Atvyko pagal mainų programą iš
vienos Indijos mokyklų.- aiškina.

-
O..- teištariu.

Vaikinas sustoja netoli mūsų ir apsidairo. Tada
pasidairo dar kelių žmonių skubantys žvilgsniai. Matau kaip vaikinas išsigąsta.
Jis dairosi kur pasislėpti, bet kiti vaikinai jį pasiveja.

-
Tai, ką?- pašaipiai sušunka vienas jų. Ko gero lyderis. Vaikinas iš
Indijos išsigandęs tyli.

-
Pasijutai užspeistas į kampą?- nusijuokia kitas matydamas kaip tas išgąstingai
dairosi ieškodamas pagalbos.

-
Aš tau nieko nepadaryti!- sušunka indas.- Aš turėti eiti.- pasako ir
apsisuka.

-
Niekur tu neisi!- sušunka pirma kalbėjęs blogiukas ir pasivijęs pačiumpa
vaikiną už rankos ir nutempia į savo vaikinų rato vidurį. Pastumia vaikiną ir
jis parklumpa.

-
Štai kur tavo vieta.- pasako vienas rasistų ir spjauna Indui į veidą.

-
O šito tikrai nereikėjo.- įsiutęs surinka Gytis ir mano išgąsčiui puola į
priekį mane nustūmęs tolyn, kad jie nepamatytų. Aš vos ne vos susitvardžiau
nesurikusi jam, kad bėgtų, gelbėtųsi, o jis tik drąsiai nuėjo artyn jų.

-
Ė, tu,- sušuko drąsiausias jų,- dink kol gali, nes jei, ne...- grėsmingai
sugniaužė kumščius. Aš pradėjau kūkčioti.

-
Aš tavęs nebijau.- šaltai pasakė Gytis.- Chavjerai, eik kur tau reikia.-
pasakė. Rasistų lyderis nusispjovė ir puolė Gytį. Kiti pagavo tolyn bėgantį
Chavjerą ir apsupę pradėjo jį spardyti kur tik pasiekdami. Kiek arčiau manęs,
mušėsi Gytis su tuo vaikinu. Nebegalėjau žiūrėti kaip rasistas muša Gytį.
Apsidairiau aplinkui. Pamačiau ant žemės gulintį kažkokį metalinį strypą.
Tylutėliai pakėliau jį ir pradėjau sėlinti artyn. Gytis mane pamatė ir vos
nesušuko, bet aš parodžiau jam, kad užtiltų. Iš už nugaros priėjau pakankamai
arti to rasisto ir kiek tik turėdama jėgų pyliau jam į sprandą. Pamačiau kaip
jis sukniubo. Nebejudėjo. Gytis sunkiai šnopavo. Jo veidas buvo visas mėlynas,
akys užtinusios. Tada jis be jėgų sukniubo ant grindinio.

-
Gyti, Chavjeras.- kukčiojau aš. Pasisukau ton pusėn ir pamačiau, kad tie
beširdžiai jį vis dar daužo kur tik pasiekdami. Pasileidau artyn jų.

-
Ne!- sušukau.- Nieko jam nebedarykit.- pradėjau maldauti. Viena akimi
mačiau kaip Gytis iš kišenės traukia mobilų ir renka kažkokį numerį. Deja, tai
neprasprūdo pro akis ir vienam rasistų. Jis pribėgo prie manęs, suėmė mano
rankas, aš muisčiausi kiek tik galėdama, kad tik ištrūkčiau. Vienas jų priėjo
ir trenkė man kasteltu į veidą. Pajutau kaip juo ima tekėti karštas kraujas.
Pasidarė silpna. Pajutau dar vieną smūgį į pilvą, dar kelis smūgius į kitas
kūno vietas. Tada pajutau, kad mane paleidžia, tačiau nebepajėgiau stovėti.
Išgirdau policijos sirenas. Girdėjau kaip panikuodami rėkauja rasistai pamatę,
kad patys įkliuvo. Išgirdau ir sunkius velkamus žingsnius.

-
Džene?- tai buvo Gytis.- Džene?! Ar gali kalbėti? Ar tau viskas gerai?-
jis iš tiesų nerimavo. Jo balsas buvo pilnas panikos. Aš vos ne vos pramerkiau
akis. Net pati nustebau kiek tai pareikalavo jėgų.

-
Man... viskas... gerai... Gyti.- pasakiau ir suradau akimis jo veidą. Jis
atrodė baisiai.

Jaučiu kaip mane apima silpnumas ir apleidžia
jėgos. Akyse aptemsa ir suglembu Gyčio rankose.

Svečias

Ale trumpas :DD
Per trumpas mano nuomone ;DD
Beveik visas skyrius yra sapnas ;DD
Manau jei šitaip rašei, nereikėjo pradėti skyriaus sapnu :P
Nes per greitai viskas kartojasi.
Ir dar. Neįsivaizduoju kaip tu mane nustebinsi kitą kartą.
IR RANKŲ AŠ NESIPLOVIAU, bet gėdingai pripažįstu, kad negalėjau parašyti. na negalėjau ir tiek. Gal kada parašysiu ir tau atsiųsiu įvertinti :DDD
Nepyk, bet šiandien aš pikta ir kritiška.

Svečias

Žmogas, aš pati žinau, kad realybė- NE MANO sritis ;DD
Tikrai taip ;DD

» Sandra`s. Pradėjau naują istoriją. Įžanga viduje. Laukiu jūsų komentarų ^^
» Inga :)
» Inga - Džesika
» Mums metukai...Pasveikinkim vieni kitus!!!
» Ar reikia šio konkurso?