"Aš grįšiu." Pakomentuojam IX laišką!

Mama!

Aš sutikau ją, savo svajonių merginą. Tu neįsivaizduoji koks esu laimingas. Ė.. Ką jaučiu? Nepasitenkinimą tavyje. Kodėl tu nenori, kad aš būčiau laimingas? Ar tu tiesiog netiki, kad tokie kaip aš, narkomanai (nesitikėk, kad vengsiu šito žodžio), negali būti laimingi? Visi klystam, visi taisomės. Bet argi ne tam yra žmonės, kad siektų tobulėjimo, kurio niekada nepasieks?
Mama, aš nepaprastai laimingas.. Ir prašau, patikėk manimi. Ji šypsosi man kiekvieną kartą, praeidama pro mane,sėdintį ant suoliuko, prie įėjimo į centrą. Aš nuolat girdžiu jos juoką, kai kas nors iš mažesnių ligonių padaro ką nors juokingo. Aš girdžiu jos ašaras, kai kam nors nepasiseka. Girdžiu jos skatinančius žodžius, entuziastingą balsą,kai ji drąsina visus, kam atsibodo. Jaučiu jos rankas, kurios liečia kitus sveikindamasi, lyg jos liestų mane. Jaučiu jos žvilgsnį įsmeigtą į mane, ka istoviu valgykloje. Ar gali būti, kad ji manimi susižavėjo? Mama, ar gali?
Tai pirma tokia situacija mano gyvenime, aš žinau, tu nesuvoki kas dedasi mano jausmuose. Bet prisimink: tuirgi buvai paauglė, nors tavęs niekas neuždarė į psichikos centrą, kad atsikratytum priklausomybės narkotikams. Tiesa, tu jos neturėjai. Mūsų gyvenimai tokie skirtingi.. nors rodos turėjau viską imti iš tavęs, taip? Turėjau paveldėti tavo rafinuotumą, grakštumą, protą, nors esu berniukas, turėjau būti toks kaip tu. Vienas mano paslydimas sugriovė visą šeimą. Kaltinu save, nes žinau, kad tai darai ir tu. Neklystu?
Tikiuosi, kad kai gims sesutė, jūs būsite pati gražiausia šeima mieste, o gal net valstijoje. Pamiršite apie savo narkomaną sunų Deną, kuris prisivirė tiek košės, jog sunku išsrėbti. O jis,jūsų sūnus Denas, tikisi, kad pagaliau jo gyveniman įsiverš laimė. Ir ji įsiverš vien todėl, nes aš tikiu.
Tavo, Denas