Svetainė

Svečias

Atėjęs numečiau kuprinę ir nubėgau į kambarį.

Svečias

Čiupau savo kuprinę ir išėjau.

Svečias

Įėjęs trinktelėjo durimis ir nuėjęs atsisėdo ant sofos. Įjungė MTV ir kiek pasėdėjęs atsistojo ir nupėdino į virtuvę.

Svečias

Įeina. Apsižvalgo. Kevino nėra. Pamato netoliese veidrodi. Pažiūri į jį. Į savo veido atspindį. Plaukai buvo visi susivėlę. Sem atrodė baisiai. Poto kiek palenkė galvą, žvilgtelėjo į kaklą. Didelė pusrutulio formos žaizda buvo susiūta. Atrodė baisiai. Jos buvo neįmanoma nepastabėti.
Siaubas. Ir kaip aš sugebėjau taip susipjaustyti?.
Plaukais užleidau kaklą, kad nesimatytu ir nuėjau į virtuvę.

Svečias

Atėjo, atsisėdo ant safoso, rankimis pasirėmė galvą.
Galvojo.

Svečias

Nulipo laiptais ir atsistojo prei sofos.
- Samanta, kas nutiko? Aš atsiprašiau. Galiu ir dar kartą.

Svečias

Pakėlė galvą, pažiūrėjo į jį:
- Ačiū nereikia, viskas gerai,- nusišypsojo.
- Tu mielas, rūpestingas, suteikiei man pastoge, ir dar rūpiniesi manimi, neturiu už ką pykti.

Svečias

- Gal tebunie tai nesusipratimas? - paklausė sėsdamas šalimais. - Na tai, kas viršuje nutiko...

Svečias

- Aha,- vis dar sėdėjo ir žiūrėjo į K. su dirbtina šypsena, nors ir buvo skaudu.

Svečias

Nurijo sgumulą gerklėje.
Jam patiko Samanta, bet dirgino jos lengvabūdiškumas ir neatsakingumas.
- Tai.. Ką ruošiesi veikti? - paklausė durno klausimo.

Svečias

- Nežinau, gal reikės į...- galvoja,- mokykla?

Svečias

Nusijuokė.
- Į mokyklą rytoj reikia. Juk dabar vakaras, - Žvilgt į laikrodį.
- Einu baigsiu daryti namų darbus, - šyptelėjo ir stojosi eiti.

Svečias

- Aha,- šyptelėjau. Tada supratau, kad man reikia palikti jį vieną. Apsisukau ir ėjau link durų.

Svečias

Jau norėjo lipti laiptais, bet nusikeikęs spjovė į viską.
Apsisuko ir nubėgo link Samantos.
- Tu kvaiša, savimyla, bet man patinki, - ir vėl įsisiurbė į lūpas. Mintyse meldė, kad negautų spyrio į tarpukojį.

Svečias

Nė nežinojau ką daryti. Kol jis laikė savo lūpas prie manųjų aš galvojau ar jam leisti tai, juk jis ką tik beveik atstūmė mane. Tačiau aš nė nekrustelėjau. Vėl. Leidau jam daryti ką jis nori. Tik jaudinausi, kad nepridėtų rankos prie kaklo. Nors jaudinausi ne vien dėl to. Jaudinausi, kad jis neatsitrauktų.

Svečias

Kiek atleido jos savo gniaužtus ir tiesiog švelniai laikė apkabinęs Semę. Kiek atitraukė lūpas ir prisiglaudė kakta prie jos kaktos.
- Na negi tu nematai ką jaučiu? - tyliai jos paklausiau.

Svečias

- Aš tau svarbi?- pakėliau akis ir pažvelgiau į jį.

Svečias

Kiek atsitraukė.
- Negi nematai? - paklausė. - Nežinau kodėl, bet pradėjai rūpėti jau tada, kai pamačiau tave permirkusią nuo lietaus. Tu buvai baikšti ir nenoriai kalbėjai. Galvojau pirma tapsiu draugu, o tada žiūrėsim.. - Po akimirkos pridūrė. - Bet negaliu ilgiau laukti ir tylėti, nes čia daug vyrų, kurie yra patrauklesni ir įdomesni nei aš.

Svečias

( xDD )

- Tu man taip pat patinki, Kevinai,- švelniu balsu tariau.

Svečias

Plačiai nusišypsojo ir vėl pabučiavo į lūpas.
Atsitraukęs prisiglaudė Semę dar arčiau savęs.

(nesijuok, nes aš tuoj paliksiu tave, jei nenorėsi man gimdyt mergaitės. :p)

Svečias

Apkabinau jį. Galva priglaudžiau prie jo krutinės.:
- Myliu,- sukuždėjau.

Svečias

Krūptelėjo.
- Ką myli? - paklausė nesupratęs. Kažkaip per greitai išgirsti šie žodžiai jį sutrikdė...

Svečias

Tada susiprotėjo ką pasakė.
Pasimetė.
- ĖĖ.. tave... Kaip... aa, draugą,- išspaudė smile.

Svečias

Pamatęs jos sumišimą nusijuokė.
- Hmm.. Man to nepakanka, - ir vėl priglaudė ją prie savęs ir pakštelėjo į kaktą. - Tu tikrai ruošeisi eiti į mokyklą? - paklausė.

Svečias

- O kas daugiau man lieka...- šypt.

» Svetainė
» Svetainė. ;]
» Svetainė.
» Svetainė
» Svetainė