Svetainė

Svečias

Įėjau.
Apsižvalgiau aplinkui ir atsidusau.
Tėvas niekada nemėgo tvarkos.
Palikau lagaminą prie durų ir pasukau link miegamojo.

Svečias

Susitvarkęs namą užsimaniau apžiūrėt apylinkes.
Užsimčiau švarką ir patraukiau laukan.

Svečias

Įėjęs paguldžiau gražuolę ant sofos.

Svečias

Pasimuisčiau sofoje vis dar miegodama.

Svečias

Sumirksėjau.
"Ji sujudėjo ar man vaidenasi?"
Paėmiau jos ranką ir bandžiau užčiuopti pulsą, bet niekada to nedaręs nežinojau ką tiksliai daryti, todėl pasilenkiau ir klausiausi jos kvėpavimo.

Svečias

Atsikėlusi, bet vis dar neatmerkusi akių šyptelėjau.
- Džeikobai..?- švelniai pasiteiravau. Pramerkusi akis pamačiau kažkokį nepažystamą vaikiną veik prigludusį prie manęs.- Aaa!- atšokau išsprogdinusi akis.

Svečias

- Ramiau! - sušukau. - Aš tau nieko nepadarysiu!

"Nieko sau. Juk ji atrodė kaip negyva, o dabar rėkauja man į ausį, kaip per garsiakalbį."

- Tu gerai jautiesi?? - paklausiau.

Svečias

- Kur aš?- užkimusiu balsu nuo miego pasiteiravau.- Kas tu? Kaip čia atsiradau?- pyliau klausimus neleisdama jam atsakyti.

Svečias

-Aš atvykau čia visai nesenai. Esi pas mane namie.- pradėjau atsakinėti į jos klausimų tiradą.
- Tai ar gerai jautiesi? Matosi, kad kraujavai...

Svečias

- Ką?- apsižvalgiau lyg aplinkui būtų veidrodžiai. Paliečiau savo veidą ir pajaučiau kraujo dėmę.- O velnias...

Svečias

- Kas nutiko? - išpūčiau akis.

Svečias

Vėpsau į duris, tada atsisukau į tamsiaplaukį vaikiną.
- Aaa. Bėgau bėgau ir trenkiaus į medį,- gūžtelėjau pečiais.- Visiems pasitaiko,- nutaisiau abejingą miną.

Svečias

- Pasitaikyt pasitaiko, bet ne iki kraujų. Kaip tu čia taip medžio nepastebėjai? - paklausė ir nusišypsojo. Mergina vistiek atrodė begalo graži, nors ir su krauju ant lūpų.

Svečias

- Nežinau, matyt užsižiopsojau,- pamąsčiau. Apžūrėjau kambarį, už akių užkliuvo gitara.- Groji gitara?

Svečias

- Groju. Dar mokausi pianinu. Vėliau gal bandysiu smuiku. O tu moki groti gitara? - susidomėjau.

Svečias

- Šiek tiek groju pianinu, dainuoju,- palinksiu galva.

Svečias

- O kur mokaisi groti? - paklausiu.

Svečias

Patogiau įsitaisiau į sofą.
- Tėtis moka, o aš tik bandau namuose viena. Jokių mokytojų. Nors vaikystėje jis mane šiek tiek mokė,- prisiminiau tuos laikus...

Svečias

- Kaip šaunu. Mano tėtis buvo muzikantu. Tai jis mane išmokė groti gitara, buvo pradėjęs ir pianinu, bet dabar aš po truputį viską pamirštu, todėl norėčiau prisiminti. Beje kuo tu vardu?

Svečias

Sutrikau, kad taip užsikalbėjau su tuo nepažįstamu vaikinu, jo namuose.
- Aaa, Renesmė. Renesmė Karli Kalen,- prisistačiau.- O tu?

Svečias

-Aš Kevinas Houpas. Kaip sakiau nesenai čia persikėliau. Rytoj į mokyklą reiks užsirašyt. Žinau, kad nemandagu, bet gal pasakysi kiek tau metų?

Svečias

- Šeši...olika!- sutrikau.- O ką? Kiek tau pačiam?

Svečias

- Man septyniolika.- atsakiau praleidęs pirmąjį klausimą negirdomis. Intensyviai masčiau kaip ją užlaikius ilgiau. Norėjau susipažinti, kad nesijausčiau vienišas šiam miestelyje. - Žinai ką? Manau tau reikėtų apsilankyt pas gydytoją. Toks sumušimas nuo medžio. Gal dar galva patins. -šyptelėjau, nes pats susivokiau, kad tai kvailai skamabėjo, bet buvo per vėlu atsiimti žodžius. "Tu idiotas" šaukiau sau mintyse "Galva patins?! Kas per nesmonė? dabar ji galvos, kad tau ne visi namie..."

Svečias

„Jam ne visi namie..."
- Mano senelis daktaras, jis pažiūrės,- bandžiau išsisukti. Jau stojaus eiti.