Svetainė

Svečias

Apkabino jo kaklą ir priglaudė rausvas lūpytes prie jo skruosto.
- Miegojau kietai. O sapnavau,- susiraukė bandydama prisiminti,- regis tave ir mane,- raukšlės kakoje kaip mat dingo ir veide ėmė šviesti plati šypsena, skruostukuose atsirado mažytės duobutės.- Išalkusi,- palinksėjo galvelę ir padėjo galvą jam ant peties, jautė koks jis karštas ir jai tai patiko. Niekada su Džeikobu nebūdavo šalta.

Svečias

pasūpavo rankose mažylę.
- o tu nenori namo? tau gerai pas džeikobą? - šyptelėjęs nešė ją virtuvės link

Svečias

- Man labai gerai pas Džeikobą,- iškišo liežuvį. Tik prisiminė mamą ir tėtį, galvojo ar jie dar negrįžo namo, tyliai atsiduso.- Tėvelių pasiilgau,- tyliu tonu pasakė ir pakėlė niūrokas akis į Džeikobą.

Svečias

-ėėė, tik nereikia verkti, - susiraukė, - aš padarysiu viską, ko tik norėsi, kad bent trumpam pamirštum pasiilgimo jausmą, - nusišypsojo, - tai ką nori veikti, gražuole? - sviedė ją į viršų ir išskėtęs rankas pagavo.

Svečias

- Neverkiu,- nusišypsojo šiek tiek dirbtinai. Pajautus, jog yra ore garsiai suklykė ir vėl atsidūrus jo rankose ėmė skardžiai juoktis.- Gyva karuselė!- apsidžiaugė ir toliau juokėsi pamiršdama tėvus. Vaikas juk dar, greitai nusikreipia jos mintys kitur.

Svečias

pasvaido pasvaido ją taip.
- gerai, užteks, - nusijuokia kai Renesmė jau saugiai jo glėby.
- pavalgykim, o tai ir paskutinį tavo skrandžio turinį iškratysiu laukan, - tarė mergaitei nueidamas su ja į virtuvę

Svečias

Ateina ir atsisėda ant sofos.
- Klausyk. Nori šventę švęst? Mes su Irina įsirengėm namą kartu ir darysim vakarėlį. nori ateiti? bus ir Kalenai, tad Renesmė manau galėtų ateiti taip pat, - nusišypso.

Svečias

- Jei bus maisto, šventę švesiu, - kiec žvilgsnis.

Svečias

- Džeikobas bus vakarėlių vilkas,- pašiaušė jo plaukus, nuo šypsenos skruostukuose vėl pasirodė mažos duobutės.

Svečias

- Nesė bus vakarėlio vilko vilkienė, - piršu palietė jai nosį.

Svečias

Žiūri į šitą vaizdelį ir jį kiek supykino, bet neišsidavė.
- Maisto bus, - atsistoja suplodamas rankomis. - Tai aš numesiu žinutę, kada galite traukti pas mus, - šypsosi. - O dabar jau eisiu, - pamoja rankele ir išdūmia.

Svečias

- taip greit? - O.o face

Svečias

Nulydėjo Keviną akimis.
- Būsiu Renesmė Džeikobienė,- sukrykštavo timptelėdama jo marškinius į save.

Svečias

pradėjo žvengt taip, kad vos neišmetė Nesės.
- Ne džeikobienė, o ponia Blek, gi ne vardą dediesi vietoj pavardės, o pavardę! - vėl žvengia iš savo pasakytos nesąmonės.
- aš tada turėčiau būti Džeikobas Renesmienė? - vėl tokį tūpą feisą nustato.

Svečias

- Ooo, nepagalvojau,- sučiaupė lūpas ir papūtė jas.- Taip,- palinksėjo.- Tuomet nesuprantu, kodėl mama yra Kalen, o ne Edvardienė, o tėtis ne...Belienas?- išplėtė akis ir išsižiojo.

Svečias

- gal vertėtų paklaust protingesnių žmonių? - toks rimtai nesusipratęs face

Svečias

- Taaaip,- nesugebėdama išlaikyti tokios rimtos išraiškos Renesmė ėmė skardžiai juoktis savo vaikišku balseliu, prisilaikė už Džeikobo plataus peties, kad nenukristų. Bet ji žinojo, kad jei kas - jis ją sugaus. Kitaip ir būti negali.

Svečias

Iš pradžių Džeikobas vėpsojo į ją kaip kvailys, bet žavus Renesmės veidukas taip plačiai šypsojosi, kad skruoste vis labiau ryškėjo duobutė. Džeikobas taip pat nusijuokė.
- mes kada nors pradėsim savo verslą? - sugurgus pilvui prisiminė, kad mažylė taip pat gali norėti valgyti

Svečias

- Taip, pradėsim. Pirmyn,- nušoko nuo jo atsistodama ant stalo, paplekšnojo per savo rausvus skruostukus. Paėmė duoną ir ėmė dėlioti visokiausius agurkus, kečupus, dešras ant duonytės.

Svečias

- nenori persikelt į virtuvę, bose? - paėmė maišus ir tempė juos link virtuvės

Svečias

(( rofl, galvojau mes ten. :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD ))

» Svetainė. ;]
» Svetainė.
» Svetainė
» Svetainė
» Svetainė