Pamiškė

- tu nekalbėk taip greit, įgudęs vampyre, - pradėjo žvengt, - mano vaikas Džonis, - besididžiuojantis žvilgsnis

- Lol, - susižvengė. - nekalbu aš greitai, - priėjęs kumštelėjo Džeikobui pa prikolu. Pažiūrėti kas bus. Tas truputi susvirduliavo, bet taip mažai mažai. Vos matomai. Kevinas stipriai kumštelėjo ir DžeiDžei truputi daugaiu susvyravo.
- Jėga. Džonis - kietas vardas. Kaip Džonis Bravo, - crazy smile.

Nors smūgis atrodė ne per daug stiprus, Džeikui pasirodė, kad tuoj žemė nuslys iš po kojų. Pakėlė akis ir iš jėgos stumtelėjo Keviną.
- Seni, nejuokauk, aš nestabilios būsenos. nemiegojau aštuonias paras, - pasukiojo pirštą prie smilkinio.
- Džonis kietas vardas, kaip ir Džeikobas, - pasididžiavo dar kartą, - ė, žmogau, tai yra vampyre, gal nvuarom iki Kalenų pasiimt Nesės ir eisim pas mus pasitūsyt? - kilnoja antakius

- Tūinti? Galime, - nusišypso. - Bet tada aš galiu pakviesti Iriną?

- be kalbų, seni, - pliaukštelėjo jam per petį ir patraukė link Kalenų namų

- Am.. Aš nelabai noriu matyti Rozali Kalen. Geriau palauksiu prie tavo namų, - apsisuko ir nužingsniavo priešingon pusėn. Rašo sms Irinai.

Atbėgęs nė nesidairydamas užšoko ant padaro ir įsikabinęs į kaklą iltimis prakando odą ir pradėjo čiulpti. Pajutęs kitokį: saldesnį, gardesnį skonį, jis nesuprato kas čia per gyvūnas. Užbaigęs jis atsitraukė ir nustėro. Tai žmogus. Traukėsi atbulas. Jis ką tik paragavo žmogaus kraujo ir jis jį... Sužlugdė. Šis skonis toks skanus. Apsisukęs sustūgo į orą ir susinervinęs trenkė į vieną medį, tas traškėdamas nulūžo, spyrė į kitą ir tas krito su griausmu. Draskydamas sau krūtinę Kevinas suplėšė drabužius ir suklupo. Jam buvo taip negera. jis norėjo dar, bet žinojo, kad negalima. Purtydamas galvą jis atsistojo ir užmaskavo lavoną. Tada nubėgo link jūros.