Durys į kambarį

Heidi tyliai pasibeldžia,bet ilgokai palaukusi neišgirsta atsakymo.Aplinkui tylu,tuščia.Heidi prasega miniatūrinę rankinę ir ištraukia veidrodėlį,tuomet lūpų dažus.Ilgai nesiterliojusi parašo ant veidrodėlio:
Sveika,Sulpi,
Aš jau seniai nekeliavau,galvoju galėtume kur nors pakeliaut,pavyzdžiui į Aliaską,pas Denalių sesutes?
XOXO-Heidi.

Ir dar pagalvojusi: Damn,geriau kitąsyk pasiimsiu su savimi lapelį ir tušinuką,nors jie ir ne tokie naudingi,nes šis lūpdažis tuoj pasibaigs,o jų serijoje buvo tik 18...Ir visi jie mano!nusišypso ir nutipena link Renatos kambario.

Priejusi pabeldzia... Nelaukdama atsakymo atveria duris ir klausia:
- Sulpicia, esi?

Sulpicia stovėjo kambario viduryje ir mąstė apie žodžius ant veidrodžio. Staiga, jos mintis nutraukė staigus durų beldimasis ir Džeinės išsiveržimas į jos kambarį. Per vieną sekundės dalį ji atsisuko ir staigiai priartėjo Džeinės. Prie pat jos..
-Daugiau.,-stabtelėjo,-daugiau niekada nedrysk,-vis keldama balsą aukštyn,-ateiti pas mane nepasibeldus,-baigė sakyti grėsmingu balsu pakėlusi balsą. Tada linksmai šytelėjo:
-Ko norėjai?

Atsiprašau,- tarė Džeinė.-Bet as pasibeldziau,- sypteli.- Gal noretum pamedzioti?

-Pakėlė nuotaiką:
-Kur?-linksmai šytelėjo

Cia jau tavo valia... Man nesvarbu,- sypteli.

Pavarto akis.
-Į miestą?

Bent man ten geriausiai,- nepiktai atezia.
[Bet tipo truputi man padesi?]

Nusijuokia:
-Ko tokia pikta?
-Eime,-staigiai išlekia per koridorius laukan,o gaubduvo kraštai švaistėsi į visas puses.

Islekia paskui.