Svetainė

Svečias

- Ne! Palauk... O Dieve.. Žinau, kad tai kvaila, bet.. Ar negalėtum pabūti su manim? Aš čia nieko nepažįstu. - mekenau. -Gal aprodytum miestelį ar dar ką... Nebūtinai šiandien, žinoma. Kada tau patogu būtų. Na ir jei nori. Aš tavęs neverčiu. - baigęs išraudau. "Vėl tau galvoj negerai. Juk nepažįstami esat. Manai sutiks? Aišku, kad ne. kodėl turėtų?" mintyse keikiau save visais įmanomais vardais. - tai va-a...

Svečias

Pasimečiau.
- Aa. Dabar? Aš atsiprašau, bet skubu... Galim kitą kartą, tarkim... Duok man savo numerį, aš tau parašysiu.

Svečias

- Aha. Tuoj,- apsidairiau telefono. - a-a-a.. Aš jį tikriausiai kamarį palikau. - ranka pasikasiau pakaušį ir kaltai nusišypsojau. - Palauk minutėle. Tuoj nulėksiu.

Svečias

Nudardėjau laiptais ir vos neužkliuvau. Ji stovėjo ir žvalgėsi po pustuštę svetainę.
- Štai. - padiktavau numerį.

Svečias

Susirašius numerį įsidėjau telefoną į kišenę.
- Tai... Aš jau eisiu...- nudelbiau akis žemėn.

Svečias

- Aa.. Gerai. - numykiau. -Pala. O tavęs troškulys neima? Juk daug skysčių netekai.

Svečias

- Ne, aš nealkana,- supainiojau, jog troškulys mums reiškia maistą, o jiems skysčius.- Tai iki, ačiū, jog rūpinais,- šyptelėjau ir išbėgau iš kambario.

Svečias

- Iki, - nuėjau užrakinti durų.
"Renesmė. Hm-m.."

Svečias

Iš karto nuėjau prie namų telefono...
Atsisėdau ant kėdės ir pradėjau rinkti numerį į Kaliforniją, kad pasikalbėti su mama.
Pypt.
Pyyypt.
Pyyypt.
Pyyypt.
Negalėjau patikėti..
Ji numetė ragelį..
Supykau ir įniršęs trenkiau telefoną...
Apsisukau ir nuėjau prie pianino..
Bandžiau skambinti Bethoveno 9 simfoniją D minor..

Svečias

Eidamas pro svetainę greit pasiėmiau kuprinę ir užsimečiau ant pečių.
Apsižiūrėjau ar nieko nepalikau: raktai - kišenėje, telefonas - kišenėje, piniginė - kuprinėje.
Užtikrintas, akd viską turiu išbėgau pro duris.

Svečias

Įsmukęs vidun uždariau duris.
Numečiau kuprinę į šalį ir iškart nuėjau į virtuvę.

Svečias

Pradėjau groti gitara..
Bet nelabai sekėsi..
Jaučiau, kad ši daina turi būti dainuojama ir šalia turi girdėtis švelnus pianino pritarimas..
Nusikeikiau..
Atsisėdau prie pianino ir žiūrėjau į klavišus.

Svečias

Ilgai dar skambinau melodiją, kuri sukosi galvoje..
Gaila, kad rytoj jau nebeprisiminsiu ką skambinau.
Baigiau groti ir pasėdėjęs nusprendžiau pasivaikščioti..

Svečias

Nusimetęs švarką ant kėdės, nusispyriau batus. Išvargęs priėjau prie sofos paėmiau nuo stalo butelį colos ir pultelį nuo TV. Klestelėjęs sofon, įsijungaiu MTV ir bandžiau viena ranka atidaryti butelį. Nepavyko. Tada veikiau abiem ir galiausiai atidaręs dideliais gurkšniais pradėjau gerti. Pastačiau butelį ant žemės ir patogiau įsitaisiau sofoje.
Buku žvilgsniu stebėjau televizoriaus ekraną, kai pradėjau jausti, kad tuoj užmigsiu. Išvargęs tingėjau lipti viršun ir leidau sau užmigti ant sofos su įjungtu televizoriumi.

Svečias

Staiga pašokau iš baisaus sapno. Sėdėjau ir nieko nesupratau. Kur aš?
Pagaliau suvokęs, kad sėdžiu ant sofos nusipurčiau norėdamas prasiblaivyti nuo to siaubo, kurį patyriau sapne.
Atsistojau ir paėmiau telefoną. Surinkęs telefono numerį laukiau.
Pip pyyyp... Pyyyp.... Pyyyp.... Pyyyp..
Jau norėjau padėti ragelį, kai išgirdau apsimiegojusį balsą:
- Klausau? Kas čia skabina?
Aiktelėjau iš netikėtumo. Nemaniau, kad ji atsilieps.
- Tai aš.. - atsakiau prikimusiu balsu.
- Tu? O Dieve. Kas nutiko, kad taip vėlai skambini? Ir KODĖL skambini?
Ilgai tylėjau, bet po to, kai prabilau nesustojau kalbėti. Pasakiau kaip jos pasiilgau, kaip man buvo skaudu išvažiuoti ir ją palikti visai vieną. Su mažąją sesute.
Kai baigiau kalbėti man palengvėjo. Kitas 40 minučių kalbėjo ji. Buvo gera girdėti jos balsą.
- Mama, aš tave myliu. O dabar eik pailsėk. Ūla greit kelsis ir turėsi būti pilna jėgų.
- Kevinai... Aš tavęs taip pasiilgau. Man sunku be tavęs.
- Gal kada aplankysiu, bet dabar turiu būti čia. Apsiprasti ir pabūti vienas.
- Ger... gerai. Labanakt.
- Saldžių sapnų, mama. Pabučiuok nuo manęs Ūla.
- Taip ir padarysiu.
Pyp pyp pyp pyp.
Jai padėjus telefoną dar ilgai sėdėjau ir klausiausi pypsėjimo. Galiausiai padėjau ragelį į vietą ir atsiguliau ant sofos. Dabar turėčiau miegoti ramiai.

Svečias

Pabudau nuo saulės spindulių, kurie spigino tiesiai į akis. Susiraukęs atsistojau ir mintyse nusikeikiau. Kojos buvo nutirpusios.
Ėjau link virtuvės kai pamačiau ant durų kilimėlio įkritusį paštą. Žengiau ir pakėlęs nusišypsojau.
"ATRAKCIONAI PORT ANDŽELE. Nepraleisk smagių akimirkų" Nusprendžiau. Aš važiuosiu. Gal su kuo susipažinsiu.

Svečias

Įėjęs į namus, užsirakinau. Numetęs švarką ant sofos nuėjau į virtuvę.

Svečias

Atsisėdau ant paaukštintos kėdės ir pradėjau groti kūrinį, kuris išgarsino mano grupę. Tada dar gyvenau Norvegijoje.
Melodija ramino ir pats nepastebėjua kaip pradjau dainuoti:

In my dream, children sing
A song of love for every boy and girl
The sky is blue and fields are green
And laughter is the language of the world
Then i wake and all i see
Is a world full of people in need

Priedainis:
Tell me why does it have to be like this?
Tell me why is there something i have missed?
Tell me why (why) cos i don't understand
When so many need somebody
We don't give a helping hand
Tell me why?

Everyday i ask myself
What will i have to do to be a man?
Do i have to stand and fight
To prove to everybody who i am?
Is that what my life is for
To waste in a world full of war?

//-//-:
Tell me why does it have to be like this?
Tell me why is there something i have missed?
Tell me why cos i don't understand
When so many need somebody
We don't give a helping hand
Tell me why?

nutęsiau galūnę... Staiga įniršau. Kodėl aš liūdžiu jei priesiekiau sau to nedaryt? Įpykęs nutrenkiua gitarą, nuėjau įpersirengti. Užsimaniau aulaus. Persirengsiu ir ulėksiu į pardą.

Svečias

Nuėjau iškart į drabužinę, persirengti šlapius drabužius ..

Svečias

Įžengaiu vidun. Bet atsisukau pažiūrėti pro atidarytas duris ar mergina ateina.
- Nagi. Nestovėk ten taip!

Svečias

Įėjau vidun. Namuose buvo labai šilta, visas gražiai sutvarkyta. Jauku.
- Gyveni vienas?-Ir kam dar klausiu... Mayt gyvena su savo mergina, kuri pamačius mane tuoj išvarys laukan.

Svečias

- Taip, vienas. Tuoj atnešiu kai ką, kad galėtum nusišluostyti. Dėl ko susipykot?
Kai paklausiau nuėjau rpei spintelės ir ištraukiau rankšluostį.
Padėjau jį ant sofos.

Svečias

-Ji iš manęs nori per daug... - jau buvau kiek įsidrąsinusi.
Paėmiau rankšluosti, pirmiausia juo perbraukiau per šlapią veidą, poto nusišluosčiau rankas.
-Kuo tu vardu?-Mirkt, mirkt.

Svečias

- Kevinas, - atsakiau. - tau reik persirengti, nes susirgsi. Duosius avo treningus ir marškinius.
Nulėkiau į drabužinę ir atnešiau.
- Gali persirengti vonioje.

Svečias

"Em. Jo... rūbus?"-netekau žado, jo nė nepažinojau.
Bet jis buvo baisiai jau gražus...
Nusišypsojau, paėmiau rūbus.
-Tu įsitikinęs, kad galiu?

» Svetainė .
» Svetainė
» Svetainė. ;]
» Svetainė.
» Svetainė