Operacinė

Svečias

Operacinė

Svečias

Esmė įnešė Nesę. Paguldė ant stalo.
- Nataša! Daug rankšluosčių. Greitai! Tese! Ateik.
Esmė nurišo skarelę. ėmė žiūrėti žaizdą.

Svečias

Sutrikusi žvalgiausi operacijos kabinete.

Svečias

- Nese, gulėk ramiai. Tese, duok rankšluostį. - padėjo po galva.- Siūlą, adatą, vatos, rankšluostį. Ne! Nesiartink, Nataša! Aš viena. Ir tu Tese! Tik padavinėkit.
Esmė palenkė Nesės galvą. Nušluostė kraują. Ėmė siūti.

Svečias

Esmė pamiršo, jog žmonėms reikia suleisti migdomųjų, nes čia rimtas sumušimas.
- Tese! Duok migdomųjų! Ir šiek tiek kraujo. Čia pagal naują metodą!
Netrukus ji į migdomuosius įpylė kraujo. Suleido. Nesė ne visiškai užmigo. Tik apspango.

Svečias

- Čia lyg siuvinėjimas?- pajuokavau.

Svečias

EsMĖ šyptelėjo. tdaa, kad kad tik ji girdėtų šnypštelėjo:
- Ššš... apsimesk, kad miegi.
Nestungus ji užaigė paskutinį dygsnį. Aprišo galvą bintu.

Svečias

Esmė aprišusi galvą tarė Tesei ir Natašai:
- Laisvos. Ačiū.
Tada paėmė jas ant rankų.
- Mieloji, gali vykti į Italiją? Panešiu.

Svečias

- Žinoma,- šyptelėjau.

Svečias

Esmė išnešė Nesę iš operacinės.

Svečias

- Kada atsikabins ta Sulpicija?
* vis dar giliai alsuodama pasiteiravo *

Svečias

Esmė įsiveržė į operacinę. Užtrenkė duris. Paguldė Nesę ant stalo.
- Atsikabins...
Ėmė bėgioti greitai. Susinešė viską ko reikia. Ėmė švelniai dainuoti.
- Ar prisimeni, vaikystės vėją, mūsų saulę, mūsų dangų?.. senus gerus draugus... ir motinos akis?...
Tuo metu tvarstė žaizdą. Nuplovė ją vandeniu.

Svečias

-Tikriausiai niekada,-iš tamsos išlenda,-juk negaliu tokios saldžios mergaitės palikti.... gyvos,-gresmingai nusišypsojo.

Svečias

- Sulpicija, ko tau reikia? Atsikabink...
* gulėdama pasakiau į lubas *

Svečias

-Ko reikia? Tavęs, mažut, tavęs reikia...

Svečias

Esmė įkvėpė. Ramiai ėmė artintis prie Sulpės.
- Prašau... Jua net maldauju.... duok man sutvarkyti Nesę. Tada galėsim kautis, kol viena iš mūsų liks gyva. Tik nelįsk prie Nesės. Gerai?
Tada sugrįžo prie mažylės. Užtepė kažkokio tepalo, tada dar vieno. Galiausiai kažko užpurškė.

Svečias

-Manai... Kad imsiu ir lauksiu, kol kausimės? Imsiu, ir klausysiu tavo prašymo? Atsiprašau...?-skambiai nusijuokė,-laukti, kol kausimės? ne, Esme, Dėja, man ne tavęs reikia,-kalbėjo saldžiai,-ne tavęs, o jos....-parodė į Renesmę,-...ir kraujo.

Svečias

- Po velnių, neskani aš!
* užrikau ant operacinės *

Svečias

-Kraujo? Gerai. Duosiu kraujo. Ligoninėje yra atsargų. Bet Nesės neliesk.

Svečias

-Reikia šilto...

Svečias

Esmė ėmė rišti Nesei ant kaklo tvarstį. Netrukus užrišo mazgelį.
- Mieloji, čia padės žaizdai gyti. O dabar, turi ko nors užvalgyti. Jei gali, nueik pas Tesę ir pasakyk, kad liepiau tau duoti valgyti. Ar... tave nunešti pas Tesę?

Svečias

-Eik į mišką. Ten būna daug žvėrių, daug šilto kraujo,- tarė nepakeldama akių nuo Nesės.

Svečias

Esmė trumpam išbėgo.

Svečias

Esmė atnešė maisto. Padėjo jį prie nesės. Kraują pastatė šalia. Įpylė į stiklinę ir padėjo.
- Nori - gerk. Nenori, nereikia.
Tada su likusiu kibiru atsargiai priėjo prie Suloės.
- Imk.
Tada grįžo prie Nesės.

Svečias

- Ačiū...
* nusišypsojau ir paėmiua mėsos gabaliuką *
- Mm... Na... Valgyti įmanoma...
* šyptelėjau *

» Operacinė