NAMŲ STATYBA

- Na gerai, - atsidūsta ir beda pirštu į antrą variantą. - Tada šitas. Jis šviesus ir paprastas. Tiks labai.

- Am.. -prieina ir beda pirštu. Kaip tau?

- Jis netilps, - pavartė akis ir nusijuokęs apkabino Iriną per liemenį. Užvertęs kaip per tango šokį užbučiavo.

- Puikumėlis, - o tu moki gaminti?

- Na, o jei kas iš žmonių į svečius užsuks? - paklausia. - Pavyzdžiui Renesmė, Džeikobas su pypliu savo, - pakilnoja antakius.

- Puikumėlis, - pabučiuoja ją ir nutrepsi į vonios kambarį. - Kaip tau?

- Puiku, - nuėjo ir užsakė visų kambarių komplektus. - Kokio dar kambario reik?

- Mes tiek pinigų neturime, - įsirėmė į šonus ir papurtė galvą. - Nė už ką. Beje kam mums naujas balkonas? O koridoriaus pas mane nėra. Negi nematei? Drabužinė? Kur tu ją matei? Spinta kambaryje ir tiek, - gūžtelėjo pečiais. - MAno anmas primityvus ir mažas. Čia tau ne Denalių rūmai.

- Paltai kaba spintoje, - lėtai ir išsigandęs pratarė stebėdamas Iriną. - Viso kambario drabužiams? - pakraupo. - Tu juk vis tiek puse iš jų nenešioji. Be to pas mane pirmam aukšte vienas kambarys ir antram trys. Tame laisvame norėjau kai ką padaryti.. - Atsiduso ir timptelėjo savo švarkelio kampą. - Na tiek to.

- Nieko, - nutylėjo. - Einam ieškoti tavo garderobui kambario. Pamatęs kažką panašau į drabužinę parodė. - Kaip tau?

- Man patinka pirmasis variantas, - apsimeta, kad negirdėjo jos žodžių.

- Nieko jam nereikia, - nusišypsojo. - Tai tebuvo akimirkos noras.
Prikando lūpą, nes mintyse vėl šmėstelėjo vaiko kambario vaizdelis.

Šypteli, bet staiga sustingsta, nors rankos pradėjo beprotiškai drebėti. Pro šali praėjo čiuvelis šiek tiek įsidrėskęs ranką. Kraujo buvo tiek mažai, kad net nepavadintum žaizda, bet Kevinui to pakako. Jis apsisuko ir išbėgo.