Menė.

Svečias

-Ne vampyrė?-iššiepiau dantis.

Svečias

- Nu tikriausiai vampyrė,- nusišypsojau

Svečias

-O,-susiraukiau.

Svečias

- Kas nors nepatinka?

Svečias

-Valgyt norėjau.-šyptelėjau puse lūpų.
-Ir šiaip naujokės nepatinka.-kilst antakius.

Svečias

Siaubs, koks pasikėlęs.
Perkreipusi lūpas nužvelgiau jį "tu ne man" žvigsniuku ir nusisukau nuo jo.

Svečias

Perkreipiau veidą.
-Ką?-pakėliau antakį.

Svečias

- Nieko,- neatsisukdama į jį atsakiau.

Svečias

-Pasikėlus,-parodžiau pirštu kaip vaikas.

Svečias

Atsukau į jį ir sarkastiškai nusijuokiau.
- Nejuokink, pats toks.

Svečias

-Ot ir ne,-užsidėjau rankas ant krūtinės.

Svečias

- Dabar elgsiesi kaip mažas vaikas?- kilstelėjau.
jaučiau, kad mes abu elgiamės kaip darželio laikų priešai... Tai buvo taip apgailėtina. Nusprendžiau, kad daugiau nesiterliosiu su juo.

Svečias

-O tu ne?-šyptelėjau.

Svečias

- Ne,- prunkštelėjau.

Svečias

Tada ji daugiau nieko nesakė.
O jo tylėjimas mane nervino. Na.. Jis visas mane nervino. Niekada nejaučiau agonijos neažįstamam žmogui. Tiksliau vampyrui.
Nors buvau beprotiškai alkana išėjau iš kambario.

Svečias

- Oo, Kajūūkau, - apsidžiaugiau, kaip vaikas gavęs saldainį ir apkabinau savo vyrelį. Karštai pabučiavusi atsitraukiau.

Svečias

- Aš turiu lėkti, - pasakiau ir palikau Kajųų su tuo žmogėnu.

Svečias

Menei ištuštėjus atsistojo.
Lėtais, užtikrintais, neskubančiais žingsniais jis išėjo iš jos ir pasuko link svetainės, kur dažniausiai lankėsi visi Volturiai.

Svečias

Įėjo ir atsisėdo parodydamas Chelseai, kad ir ši gali atsisėsti.
Rankomis pasirėmė galvą ir stebėjo ją einančią.

Svečias

Atėjau, lėtai atsisėdau. Užkėliau koją ant kojos ir pažvelgiau į Aro:
- Taip?

Svečias

Pradėjo kalbą, be užuolankų.
- Pastebėjau, kad Volturiai nebėra vieningi, bet ne tame esmė, - kiek pasilenkė į priekį. - Mums reikia tokių kaip tu. Stiprių, protingų, turinčių savo nuomonę ir paklusnių šalininkų, - tada vėl atsilošė ir ramiai kalbėjo toliau. - Kadangi Sulpicija tave daug ko išmokė ir tu esi geras tikro Volturio pavyzdys norėčiau, kad keliautum su manimi ieškoti tinkamų kandidatų į naujus šalininkus.

Svečias

- Tu manai kad aš geras Volturio pavyzdys? - nusijuokiau, nes nebeišlaikiau juoko,- juk tu mane matai pirmą kartą,- šyptelėjau ir šiaip taip nustačiau rimtą veidą.
- Bet jiegu nori galiu važiuoti, vistiek nėra čia ką veikti.

Svečias

- Nors ir matau pirmą kartą, aš galiu laisvai sužinoti apie tave viską ką reikia, - ištiesęs ranką palietė jos skruostą. Nusišypsojęs atitraukė. - Matau visas tavo mintis, todėl jei sakau, kad esi geras pavyzdys, vadinasi taip ir yra.

Svečias

Man pasidarė baisu... Jam viskas gerai?
- A.. e... nu tada gerai,- šiaip taip išspaudžiau šypseną.

Svečias

- Puiku,- atsistojo. - Leidžiu pirmai pasirinkti miestą, į kurį vyksime.