Svetainėlė

Įėjau ir atsisėdau ant sofos galvodama:apie Emetą,apie ateitį,Nesę žodžių mintys liejos greitai.

Išgirdusi telefoną greitai jį ištraukiau ir rašinėjausi su K.

Pakėlė galvą į ateinantį K.
-Sėsk,-liūdnai sužnabždėjo.

Atėjau, numečiau knygas ant stalo.... Pasižiūrėjau į Rozę, ji atrodė kažkokia keista.
-Labas, kas yra?- nusišypsojau.

Linktelėjo.
-Viskas gerai,-labiau tikinau save nei jį.Paėmė knygas nuo stalo.-Tai galima dirbti?Na...tik ne kokia seselė,nes nemanau,kad susilaikysiu,-supratingai šyptelėjau.

Atsisėdau ant sofos.
-Matau, kad kažkas negerai,- įsižiūrėjau į ją

-Achhh...atstok,-kiek pyktelėjus tariau jam.

-Ei, gražuole, aš tavo tėvas,- pasakiau tokiu pat tonu kaip ji.

Nusisukau.
-Viskas tik dėl Emeto,laimingas?-vistiek pyktelėjus pasakiau jam.-Kalba ne apie tai...priimsi?

-Ir vėl Emetas,- sušnabždėjau sau po nosimi.
-Turi viską papasakoti, paskui pakalbėsim apie darbą.

-Atstok,-visai supykus atsisukau į jį.-Tai asmeniškas dalykas...nenoriu,kad visi mane guostumėt.Nenoriu!

-Na taip, kaip visada kaprizai,- atsistojau.
-Kai būsi ramesnė tada ir pakalbėsim,- ruošiausi išeit.

Užsimerkiau.
-Nekalbėsiu su tavim apei tai,-sučiaupiau lūpas.-Dėl darbo priimsi?

-Kai būsi ramesnė tada pakalbėsim,- pakartojau.

Kumščiu trenkiau į sieną ir nubėgau į kitą kambarį.

Jau ruošiausi išeiti, bet.....
- Rytoj 9 ryto lauksiu tavęs prie miško keliuko,- sušukau.
Išėjau.

-Ačiū,-garsiai sušukau ir pagriebiau knyga ir pradėjau skaityti.

Žvilgtelėjau į telefoną.Buvo žinutė nuo Edvardo, atrašiau jam.

Pakėliau akis į Edvardą.Nusisuko į sieną ir įbedė į ją žvilgsnį.

-Nervai...,-kaip įprasta suniurnėjau ir įbedžiau akis į knygą.

Šyptelėjau.
-Kaip visada.Ir...niekam nesakyk,kad aš čia.