Crush crush crush

Svečias

Nes tai lengviausias būūdas. ;DD

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Št. 07 03, 2010 9:24 pm

Gražu kaaaip. : oo
Tik galėtų būt šiek tiek didesnis, nes dydis labiau į sigo neša.nu ir tekstūra spalvota, bet kaip pirmas gražus. ;]

Svečias

Nu ačiū ačiū.. Labiausiai bijojau tavo sms skaityti. Galvojau, nužudysi mane.. Bet nieko baisaus nepasakei. ;DD Tfiuu.. ;D*

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Št. 07 03, 2010 9:35 pm

Wow...man žiauriai patiko...o.o

Svečias

Aš apakus. ;D Ačiū.;*

Svečias

Čia vakar kūriau kažkokį tekstą... ;DD Tai pradžiai tik įžangą įmesiu.. ;DDD Trumputė, bet, mano manymu, visai nieko. ;DD

ĮŽANGA

Niekad nemaniau, kad rasiu JĮ. Jis lyg ozono sluoksnis, saugantis mane nuo biologiškai aktyvių 200-400 mm bangos ilgio saulės alfa ir beta ultravioletinės spinduliuotės.
Žinoma, laimingi tik pasakose. O mano gyvenimas niekad nebuvo rožėmis klotas. Bet kaip sakoma, niekada nesakyk niekada.

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Sk. 07 04, 2010 3:14 pm

vau.dėk pirmą skyrių.

Svečias

Tingiu dabar daug rašyti.. ;DD Gėda biški. ;D

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Sk. 07 04, 2010 3:15 pm

nu ble nesigėdink ir rašyk.

Svečias

Tai, kad ten kiek nešvanku.. ;DD

Svečias

Manęs nešvankybės neišgasdinsi.. Žiūrėk pati irgi parašau šiek tiek.. Ehem.. ir ką??
Kaip kitaip tobulėt? Juk vistiek visos žino ką reiškia seksas ar pan. Dėk. tuoj pat.

Svečias

Tada jei turit kantrybės - palaukit. ;DD

Svečias

Turėsiu daaaug kantrybės

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Sk. 07 04, 2010 3:51 pm

su ištvirkimu dar įdomiau ;DDD

Svečias

1 skyrius ' Laisvės troškimas'

Gulėjau ant lovos ir žiūrėjau į vieną tašką. Staiga pajutau ant savo peties jo pirštus. Ranka šonkauliais slydo žemyn, kol pasiekė klubus. Tuomet pakeitė kryptį ir keliavo pilvo apačia. Užsimerkiau laukdama blogiausio, bet jis patraukė ranką.
- Šiandien tu įsitempusi..
Tylėjau. Keista, kad jis nedarė to per prievartą. Kaip buvo įpratęs..
- Mažule, noriu dar, - jis ėmė bučiuoti mano kaklą.
- Rokai, atsiknisk, - judinau tik lūpas.
Jis ranka suėmė mano žandikaulį ir suspaudė.
- Mieloji, man nepatinka tokie bajeriai.. - jis atleido savo pirštus ir sugriebęs už plaukų išmetė iš lovos. Tuomet pats nusileido ant žemės ir užgriuvęs ant manęs dar kartą tai padarė.. Per prievartą, bet kentėjau tyliai.
Visą laiką, kol jis judėjo, galvojau tik apie vieną. Išnykti, prasmegti skradžiai žemėn.. Ir kodėl MAN taip turėjo nutikti? Ką aš padariau, kad turiu taip kentėti? Kodėl negaliu būti laisva, niekam neįsipareigojusi? Šitiek klausimą kirba mano galvoje.. Bet kaip įprasta, mano taip trošktamų atsakymų nėra.

Po to, kai jis baigė, nukrypavau į vonią. Prisileidau karšto vandens ir prisipyliau putų. mano kvėpavimas trūkčiojo, jaučiausi sumautai. Vos įstengiau įlipti į vonią.
Įsitaisiau patogiau ir užsimerkiau. Stengiausi apie nieką negalvoti.. Pamiršti tai, kas šiandien įvyko.. Bet negaliu! Aš per siplna.
Tik staiga prieš akis iškilo nerealus vaizdas. Aš laisva! Tikrai laisva, nes esu su kažkokiu vaikinu ir priešais stumiu vežimėlį, kuriame gulėjo kūdikis. Mano veide atsispindėjo šypsena. Buvau laiminga..
Bet nee, turiu išmesti iš galvos šiuos vaizdus, nes tai neįmanoma. Svarbiausia to priežastis: priklausau šėtonui ir jis manęs niekad nepaleis.

Sorry, kad trumputis. ;DD

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Sk. 07 04, 2010 4:05 pm

Jei nenorit, neskaitysiu (del mano amžiaus), bet po velniu, kelk

Sorry už keiksmažodį.

Vis vien perskaičiau...
DAAAAR

Svečias

Antro skyriaus dar nebaigiau rašyti. Gal vakare įkelsiu, bet nepažadu.(:

Svečias

Sudominai.. Pavadinimas gražus, bet istorijos pradžia ne.
Įdomu kaip klostysis įvykiai ;D
Lauksiu vakaro. ;*

Svečias

Aš nemoku normaliai kurti, tai ir š gaunasi. ;DD*

Svečias

Jei manai, kad tavo kūriniai š. tada aš princesė ant asilo. ;DD

Svečias

O man patiko, skaičiau lyg knygą. ;>

Svečias

Inga, prajuokinai. ;DD
Agne, džiaugiuosi.(:

Neužilgo tęsinį įkelsiu. ;pp

Temos pavadinimas: Re: Crush crush crush Sk. 07 04, 2010 8:57 pm

Nepatikėsi,bet ir aš perskaičiau...visai patiko...;DD*

Svečias

Ou, tikrai nesitikėjau.. Ačiūūkas. ;D*

Svečias

2 skyrius ' Žeminti - tai viskas, ką sugebi? '

Grįžusi į kambarį pamačiau, kad jų padaugėjo. Iš vieno paliko keturi. Jie visi buvo susėdę ratu ir apie kažką kalbėjo. Nuėjau prie spintos ir išsitraukiau marškinėlius su džinsais.
- Ėė, mažule, prisijunk! - išgirdau Roko balsą. Lėtai į jį atsisukau.
- Ne, - tvirtai atsakiau. Mačiau, kaip jam atvipo žandikaulis.
- Tu čia maivaisi, ar ką? A-teik.
- Ne, - pakartojau ir žengiau prie durų, bet kažkas sugriebė mane už rankos ir prisitraukęs prie savęs nutempė pas Roką. Man iš rankų iškrito visi drabužiai.
- Klaupkis, - paliepė jis.
Nė nespėjau atsakyti, kaip keli vyrai per prievartą paklupdė mane ant kelių ir pritraukė prie Roko. Šis atsistojo ir ėmė segti savo džinsų sagą. Suvokiau, ką tai reiškia. Pradėjau klykti, muistytis, bet tai nepadėjo. Jo daikčiukas buvo arti, bet į kambarį kažkas įbėgo. Rokas atsitraukė, o vyrai, kurie buvo surakinę mano rankas, parbloškė mane ant žemės. Likau gulėti ant grindų, nes neturėjau jėgų atsistoti. Buvau psichiškai paveikta. Tik jaučiau nepažįstamojo rankas sau ant kaktos.
- Liuka? Kaip jautiesi? - paklausė švelnus moters balsas. - Jūs niekšai! Dinkit iš čia, kol neišspardžiau užpakalio!
- Nezyzk, boba, - atpažinau Roko balsą. - O tu, Liuka, dar turėsi progą pačiulpti.
Jis nusijuokė tuo savo kurtinančiu juoku ir išėjo. Radau savy jėgų pažvelgti į moterį. Tai buvo Marija. Vienintelė mano draugė, kuria galėjau pasitikėti, kad ir gyvendama šį sumautą gyvenimą. Jai nutiko tas pats, kas ir man dabar. Bet tai jau praeity.. Ji visa tai išgyveno viena, nes neturėjo draugės - kaip turiu aš, - kuri galėtų ją paguosti.. Palaikyti sunkiomis minutėmis.
- Dieve, Liuka.. Ir ką jie tau padarė? - ji mane apkabino ir raminai glostė galvą, nes ėmiau verkti. Stipriai įsikniaubiau į jos marškinius ir nė už ką nebūčiau paleidusi. Galėčiau laikyti ją apsikabinusi nors ir visą likusį gyvenimą..

Rodos, užmigau, nes atsimerkusi gulėjau lovoje. Priešais pamačiau Roką. Ištiesiau ranką į dešinįjį šoną ir sugraibiau vazą. Ketinau tvoti jam per galvą, bet išgirdau jį kažką murmant. Įsiklausiau geriau.
- ... nes esu kvailys.
- Ką? - nesupratau, ką jis turi omeny sakydamas, jog yra kvailys.
- Tu mane nervini! - įtūžęs atsistojo ir sugriebė man už plaukų, bet po kelių sekundžių paleido. - Aš visiškas kvailys! Tu man atsibodai. Prakrušta kalė..
Nieko nesupratau, ką jis sakė.
- Tu gali tik žeminti. Ir tai viskas, ką tu sugebi? - paklausiau Roko, rankose gniaužiau vazą ruošdamasi puolimui.
- Liuka, suteik man antrą galimybę. Galiu pasikeisti. Dėl tavęs. Bet būk su manimi meili.. - prašė jis. - Jei nori galiu atsiklaupti tau ant kelių, maldauti tavo atleidimo už viską, ką padariau. Bet suprask mane, kitaip negalėjau. Tu mane atstumdavai.. Mane tai nervino.. Pati kalta, kad pavirtau pabaisa. ir..
- Nebandyk, - nutildžiau jį ir pasiruošiau smogti. - Nebandyk manęs kaltinti dėl to, kas esi. Aš nekalta.